Premjeras Andrius Kubilius vakar Seimui pristatė Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą. Tiesa, pristatymas labiau panėšėjo į vyrų pašnekesį aludėje. Ministras pirmininkas į pagalbą pasitelkė ironiją, sarkazmą, mat ataskaitoje buvo gausu sunkiai įrodomų dalykų, kuriuos trumpai galima apibendrinti vienu sakiniu: Lietuvoje pernai buvo labai gera gyventi, mat Vyriausybė dirbo labai gerai. Beje, premjeras ataskaitą pristatė labai trumpai, motyvuodamas, kad kiekvienas norintis ją gali pasiskaityti pats. „Respublika“ siūlo susipažinti su tikrosiomis A.Kubiliaus mintimis ataskaitoje. RESPUBLIKA
„Surašyta, kaip viskas gerai. Nesakau, kad niekas nedirbo, kad reikia visus tik peikti. Yra ir gerų darbų padaryta. Tačiau kai nutylima, kad padidėjo emigracija, padidėjo šešėlinė ekonomika, sužlugdytas smulkusis ir vidutinis verslas, nekuriamos darbo vietos – tai jau nėra gerai“, – sakė Virginija Baltraitienė, Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė. Tiesa, parlamentarė nesutinka su teiginiu, kad Vyriausybė, pasigirdama, jog pernai oro uostai turėjo kaip niekad daug keleivių, prisiėmė svetimus nuopelnus. „Oro uostai pilni žmonių, nes daugybė Lietuvos gyventojų išvyksta dirbti į užsienį, o per šventes trumpam grįžta namo. Taigi čia tikrai yra Vyriausybės, kuri prisidėjo prie emigracijos didėjimo, nuopelnas“, – ironizavo V.Baltraitienė. RESPUBLIKA
Vakar Seime premjeras Andrius Kubilius pagaliau pristatė Vyriausybės ataskaitą. Vienais didžiausių savo ministrų kabineto nuopelnų jis įvardijo žaibišką ekonomikos atsigavimą, įspūdingą taupymo programą ir iki 5,5 proc. sumažintą biudžeto deficitą, lūžį energetikoje ir t. t. Negailėdamas pagyrų ir sau, ir savo komandai, A.Kubilius ataskaitos pristatymą baigė šiais gražiais žodžiais: „Nesvarbu, kad rinkimų metai, svarbu labai aiškiai suvokti, kas yra svarbiausi dalykai – tęsti tai, kas pasiteisino, susitvarkyti su pamatiniais dalykais, kuriančiais ilgalaikę ateitį, nepamiršti modernios, konkurencingos valstybės kūrybos, kuri leistų visiems mums išties pasitikėti savo šalimi, ją mylėti ir ją kurti.“ VAKARO ŽINIOS
Daugiau nei pusė darbo dienos, o mokesčių mokėtojų tūkstančiai – šuniui ant uodegos. Atrodo, tokiu principu jau pradeda dirbti į rinkimų kampanijos karuselę vis labiau įsisukantys Seimo nariai. Vakar Seimas visą rytinį posėdį ir vakarinio pradžią sugaišo svarstydamas interpeliaciją teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui ir metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą. Abu klausimai buvo tik tuščias oro virpinimas, ir tautos atstovai tai iš anksto puikiai suvokė. Dėl to, kad R.Šimašius liks poste, dauguma politikų buvo susitarę iš anksto ir net nesusirinko balsuoti, o Vyriausybės ataskaitos jau tampa tik formalia atgyvena. Seimo girnose – ir būsimų rinkimų pelai. LIETUVOS RYTAS
Seimas taip ir neparodė valios paleisti savęs pirma laiko, tad jo darbas, kaip ir buvo spėjama, virto farsu: vakar nuo 10 iki 17 val. išrinktieji užsiiminėjo tik interpeliacijomis, neliečiamybės naikinimais ir pagyromis – įstatymams priimti laiko neliko. Politologai vertina tai kaip darbo imitavimą ir primena, kad nors tokia veikla užsiimti Seimą įpareigoja įstatymai, tuos įstatymus priiminėja pats Seimas. Vakar rytą susirinkęs Seimas spėjo priimti tik vieną – teisėkūros pagrindų įstatymo projektą. Nes likusią laiko dalį iki pat vakaro seimūnai sprendė – nuversti ar ne teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, naikinti ar ne kolegų Arvydo Vidžiūno bei Vito Matuzo, teisėjo Rišardo Skirtuno neliečiamybę. Į Seimą renkamasi aiškintis santykių, skalbti baltinių, klausytis liaupsių. VAKARO ŽINIOS
19–metis šiaulietis Linas Jankauskas nuo rudens studijuos Škotijos Stirlingo universitete. Kodėl Škotija? „Studijos anglų kalba ir aukštą reitingą pasaulyje užimantys universitetai“, – trumpai apibūdina Linas ir skaičiuoja, jog mokestis už studijas čia ES piliečiams šiuo metu yra 1820 svarų metams, Škotijos vyriausybė kol kas šį mokestį padengia. „Jeigu nuspręstų nebedengti, man studijos Škotijoje vis tiek būtų pigesnės nei, pavyzdžiui, Vilniaus universitete“, – skaičiuoja vaikinas. Savarankiško gyvenimo pradžią šiaulietis Linas Jankauskas mato tik užsienyje: „Lietuvoje darbo nerasiu, tai įmanoma nebent turint savo verslo idėją, bet pradiniam kapitalui vis tiek turi dirbti svetur. Jau vien pradinė alga ten didesnė.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šį kartą D.Grybauskaitę ir jos komandą verta pagirti ne vien už ne visuomet būdingą diplomatinį lankstumą. Daug svarbiau, kad iškilusi dilema dėl to, ar vykti į Ukrainą, išspręsta taip kūrybingai, kaip Lietuvoje pasitaiko tikrai nedažnai. Prezidentė iš pradžių viešai pasiuntė signalą, kad ji dvejoja. Ir į kelionę susiruošė tiktai tuomet, kai Ukrainos valdžia pažadėjo, kad D.Grybauskaitei bus sudaryta galimybė Charkove susitikti su J.Tymošenko. Tai reiškia, kad net ir neprisijungdama prie boikoto Lietuvos vadovė Kijevui pasiųs galbūt net stipresnį diplomatinį signalą negu boikoto organizatorės. Juk pirmiausia ji turėtų susitikti su J.Tymošenko, o tiktai paskui su prezidentu V.Janukovyčiumi. Diplomatine pergale galima laikyti jau vien tai, kad Ukrainos valdžia su tokiomis sąlygomis sutiko. Tai – dar vienas signalas ne tik Lietuvai, bet ir visai ES, kad Kijevas pasirengęs ieškoti kompromisų. Lietuva tokiu atveju automatiškai tampa tarpininke. LIETUVOS RYTAS
Turkijoje vėlų pirmadienio vakarą pasibaigusiame Tarptautiniame kino festivalyje ryškiausiai spindėjo jaunos režisierės Eglės Vertelytės žvaigždė – šiaulietės sukurtas dokumentinis filmas „UB Lama“ sulaukė pačių aukščiausių įvertinimų ir pelnė pagrindinį festivalio prizą. Stambule vykusiame festivalyje triumfavusiai E.Vertelytei įteiktas 10 tūkst. eurų piniginis prizas ir statulėlė. Lietuvaitės triumfą matė visa Turkija – festivalio uždarymo ceremoniją transliavo nacionalinė Turkijos televizija. „UB Lama“ jau buvo įtraukta į konkursines dviejų kino festivalių programas JAV. E.Vertelytės filmas yra atrinktas ir į legendinį kino festivalį Krokuvoje (Lenkija). Šio festivalio nugalėtojas nominuojamas europiniam „Oskarui“ ir be konkurso kvalifikuojamas JAV „Oskarui“. RESPUBLIKA Rašytojui Vladui Kalvaičiui iš Tytuvėnų (Kelmės rajonas) už romaną „Sustiprinto režimo barakas“ paskirtos net dvi literatūrinės premijos: Žemaitės premija, skiriama už prozos kūrinius kaimo tema, ir Liudo Dovydėno premija, skiriama už geriausią metų romaną. Šį romaną, kaip vienintelį pretendentą į Žemaitės premiją, rekomendavo Lietuvos rašytojų sąjunga. Vladas Kalvaitis yra 42–asis Žemaitės premijos laureatas. Premiją jam numatyta teikti birželio 6 dieną Užventyje, Mildos ir Alvydo Knyzelių sodyboje. Žemaitės literatūrinę premiją pelnęs rašytojas apdovanojamas penkių tūkstančių litų piniginiu prizu. Jam užrišama vardinė tautinė juosta. Prestižinę 15 tūkstančių litų literatūrinę Liudo Dovydėno premiją įsteigė jo sūnus fotomenininkas Jonas Dovydėnas, gyvenantis Amerikoje. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Naujus tyrimus Žalgirio mūšio vietoje pradedantys Lenkijos mokslininkai tikisi, kad naudojant modernias technologijas pavyks atrasti iki šiol neaptiktų įvykusio mūšio pėdsakų. „Esame tikri, kad pasitelkus modernias technologijas atsiras galimybė visiškai kitaip pažvelgti į tai, kas vyko ties Žalgiriu“, – sakė Lenkijos spaudos agentūrai PAP Žalgirio mūšio muziejaus direktorius Šymonas Drejus. Atliekami tyrimai bus tarpdisciplininiai. Be archeologų, juose turi dalyvauti hidrologai, klimatologai ir kitų sričių specialistai. Jie, be kitų dalykų, turėtų kuo geriau nustatyti tikslią dabar jau išdžiuvusios upės, lenkiškai vadinamos Wielki Strumien, slėnio, kuriame ir buvo pralieta daugiausia kraujo. KAUNO DIENA
Įtakingo konservatoriaus Vito Matuzo bendražygiai vakar pasistengė, kad teisėsaugos taikiklyje atsidūręs kolega galėtų kuo ilgiau išsaugoti teisinę neliečiamybę. Seimas vakar sudarė laikinąją komisiją, kuri turės išnagrinėti ilgai trypčiojusio generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti parlamentarą V.Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Opozicijos atstovai jau kurį laiką kalba apie tai, jog dešinieji gali bandyti vilkinti V.Matuzo neliečiamybės atėmimo svarstymą. Pats politikas neatskleidžia, ar jis norėtų, kad Seimas panaikintų jo teisinę neliečiamybę. Jis kol kas nestabdo narystės partijoje ir žada dalyvauti Seimo rinkimuose. LIETUVOS RYTAS
Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Dariaus Valio kreipimąsi, vakar sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo suvaržyti Seimo narių Arvydo Vidžiūno ir Vito Matuzo laisvę. Pareigūnai į Parlamentą dėl politikų neliečiamybės atėmimo šią kadenciją jau yra kreipęsi net 14 kartų.Vieni šventaisiais pasijutę parlamentarai įkliuvo prie vairo girti, kiti – skriedami kaip kelių galvažudžiai, dar kiti įsipainiojo į kyšininkavimo, finansinių nusikaltimų skandalus. „Respublika“ šiandien primena įsimintinesnius parlamentarų poelgius, dėl kurių teisėsaugai prireikė artimesnio bendravimo su tautos išrinktaisiais. RESPUBLIKA
Raimundas Milašiūnas, psichiatras: „Kai sėdi valdžioje, visada atsiranda nebaudžiamumo jausmas – jėga mano rankose! Todėl labai dažnai politikai nesuvaldo savęs, nors jų nusižengimai tik įrodo, kad jie nėra išskirtiniai, nėra Dievo paliesti, o tokie patys kaip ir mes. Bet Lietuvoje turintys valdžią asmenys kažkodėl kartais stengiasi dėl naudos sau.“ Algis Krupavičius, politologas: „Konstitucija sako, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismai, tačiau parlamentarų atžvilgiu, pasirodo, tai atlieka... Seimas. Juk net ir sunkiais nusikaltimais įtariamo įstatymų leidėjo iš jo kolegų sudaryta laikinoji tyrimo komisija tiesiog gali neatiduoti į teisėsaugos rankas. Manau, kad parlamentinis imunitetas turėtų būti panaikintas iškart, be jokių Seimo procesų ir procedūrų, kai tik paaiškėja apie politiko galimai padarytą nusikaltimą. Juk tai turbūt būtų patogiau net patiems parlamentarams, kuriems tikrai vargu ar norisi, kad visuomenė kuo ilgiau žinotų apie jiems pareikštus įtarimus.“ RESPUBLIKA
Rimtai sergantis ligonis ar psichikos negalią simuliuojantis sukčius, mėginantis apmulkinti kreditorius? Į šį klausimą teks atsakyti teismui, nagrinėjančiam buvusio Kauno kelių policijos pareigūno 53 metų Raimondo Šuopio bylą. Kaunietis R.Šuopys veikė tarsi garsusis aferistas amerikietis Bernardas Madoffas – iš draugų išviliojęs daugiau kaip 4 mln. litų jis Anglijoje pradėjo fizinio asmens bankroto procedūrą, o vėliau atsidūrė psichiatrų rankose. Kauno apylinkės teisme vakar vėl nepavyko atversti šios bylos, nes teisiamasis gydomas ligoninėje.Tiesa, tai jam netrukdo susitikinėti su draugais bei pažįstamais ir kurti naujus verslo planus. Įniršę kreditoriai svarsto, kaip R.Šuopį iškrapštyti iš psichiatrijos ligoninės arba bent neleisti jam slapta pasprukti į užsienį. Aferisto slėptuve tapo psichiatrijos ligoninė. LIETUVOS RYTAS
Bilietą į laisvę įgijo vienas iš keturių plėšikų, už 1995–ųjų rudenį Šiauliuose įvykdytą banko „Hermis“ apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą nuteistas mirties bausme, vėliau ji pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Ši žinia šokiravo nužudytojo artimuosius ir nusikaltimą tyrusius teisėsaugininkus. Už nužudymą 16 metų ir 7 mėnesius nelaisvėje jau praleidusiam šiauliečiui Justinui Butai malonę suteikė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Malonės komisijos siūlymus. Prezidentės dekretu J.Butai kalėjimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams. Prezidentūra išplatino pranešimą, kad malonė šiam nuteistajam suteikta „atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis“. RESPUBLIKA
Antradienio naktį Radviliškio rajone, Bučiūnų kaime, į namus įsibrovę du užpuolikai smaugė 103 metų šeimininką bei reikalavo atiduoti pinigus ir maistą. Nors senolis aiškino neturintis pinigų, plėšikai iškratė jo kelnių ir švarko kišenes ir, pagrobę 30 litų bei namuose rastus maisto produktus, išsinešdino. Apie įvykdytą egzekuciją išsigandęs senukas policijai pranešė kitos dienos rytą. Medikų pagalbos jam neprireikė. Į pagalbą ieškant įtariamųjų atvyko ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kinologas su šunimi. Pareigūnams namuose rasti galimų įtariamųjų nepavyko, todėl paiešką tęsė policijos keturkojis. Šuo policininkus atvedė prie tvenkinio. Ten jaunuoliai ir buvo surasti. Senolio skriaudikai sulaikyti praėjus vos dienai po plėšimo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS