Vyriausybė užsimojo į privačias rankas perleisti valstybei priklausančias gražiausias Palangos vietas. Skubėdami tai padaryti iki Seimo rinkimų valdantieji taip nuleido kainą, kad pakvipo pajūrio išpardavimu. Kas pasipelnys iš šio sandėrio? Vienas didžiausių nekilnojamojo turto vystytojų pajūryje, bendrovės „Palangos statyba“ ir „Amberton“ viešbučių tinklo valdybų narys Rimantas Jasiukėnas įsitikinęs, kad taip Vyriausybė skuba kažkam pigiai perleisti iki šiol valstybės dar išsaugotus pajūrio perlus. Vien ką reiškia viešbutis „Auska“ su 22 hektarais pajūrio parko arba vos 100 metrų nuo jūros esantis viešbutis „Žilvinas“, kuriam priklauso 1,6 hektaro žemės sklypas. Kodėl nusprendusi privatizuoti įmonės turtą Vyriausybė jo nepardavinėja atskirais objektais, o ruošiasi prekiauti būsimos bendrovės akcijomis? R. Jasiukėnui labiausiai nesuprantamas valstybės siekis privatizuoti „Auską“: „Visos išsivysčiusios šalys kurortuose, pajūryje turi savo reprezentacines rezidencijas, kuriose priimami aukšti valstybės svečiai. Turime „Auską“ su unikalia pajūrio parko teritorija. Ją pardavus daugiau tokios vietos valstybės reikmėms Lietuvos pajūryje nebesurasime.“ LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos mokyklų direktoriai viliasi, kad šiais mokslo metais jie galės vesti papildomas pamokas savo vadovaujamose įstaigose. Palankiai į tai žiūri ir dabartinė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. „Principas yra paprastas – kad neprarastų meistriškumo, mokyklų direktoriai turi būti ir mokytojai, kitu atveju jie būtų tik vadybininkai. Todėl vadovausiuosi protingumo kriterijais. Bet be Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų penkių galimų pamokų, įstaigų vadovams galėsime leisti pasirinkti dar 1–3 papildomas pamokas, ne daugiau“, – sakė J.Simonavičiūtė. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno profesinių mokyklų vadovai neslepia, kad dalį specialistų jie rengia ne Lietuvos, bet užsienio įmonėms. Vos gavę diplomus ar net nebaigę studijų jaunuoliai kraunasi lagaminus ir iškeliauja į Norvegiją, Daniją, Vokietiją bei kitas šalis. „Kai kurios kirpėjos ir kosmetikės užsienio šalyse atidarė savo salinus ir sėkmingai dirba“, – pasakojo Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Dokumentų priėmimo komisijos pirmininkas Audrius Anužis. KAUNO DIENA
Veržtis diržus nuolat raginanti valdžia pati to daryti nė neketina. Seimo vadovų ir valdininkų kelionė į tolimąją Japoniją mokesčių mokėtojams atsieis 52 tūkst. litų. Savaitei į Tekančios saulės šalį lagaminus spalio pradžioje krausis ne tik Seimo pirmininkė Irena Degutienė, bet ir kiti du Seimo valdybos nariai – „darbietė“ Virginija Baltraitienė bei liberalcentristas Algis Čaplikas. Drauge su politikais vyks parlamento vadovės patarėjas, protokolo skyriaus vedėja ir vertėja. Šio darbo vizito I.Degutienę pakvietė Japonijos parlamentas. Pasak Seimo vadovės atstovo spaudai Juozo Ruzgio, japonai apmokės visas jos kelionės ir gyvenimo išlaidas. Tačiau dviejų vicepirmininkų išvyka Lietuvos iždą palengvins 22 tūkst. litų, o trijų parlamento kanceliarijos darbuotojų – dar 29,3 tūkst. litų. LIETUVOS ŽINIOS
Pagaliau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 700 mln. litų , skirtų tik kaupti palūkanoms. Elektroninė informacinė sveikatos sistema, kuriai kurti jau paskirta 34 mln. litų, veikia tik tiek, kad pas kai kuriuos gydytojus galima užsiregistruoti internetu. Beveik pusė šios sumos, 15 mln. litų, panaudota neefektyviai. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, nelaukdamas viešųjų pirkimų konkurso pabaigos, pasirašė įsakymą pirkti ES neregistruotus vaistus. Kas toliau? KAUNO DIENA
Živilė Mikėnaitė tapo pirmąja moterimi, Lietuvoje vadovaujančia įkalinimo įstaigai. Kauno tardymo izoliatoriaus direktore vakar tapusi vilnietė pirmiausia pasirūpins, kad naujojoje darbovietėje netrūktų gėlių. Kad vadovautų Kauno tardymo izoliatoriui, 41 metų Ž. Mikėnaitė konkurse įveikė du vyrus. Moteris tvirtino jaudulio nejaučianti, nes jau ne pirmus metus dirba Kalėjimų departamente. LIETUVOS RYTAS
Į gimtuosius Šiaulius šeštadienio popietę važiuojantis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pričiupo visiškai girtą vairuotoją. Prieš aštuoniolika metų Šiaulių miesto patrulių tarnyboje darbavęsis R. Požėla įtartinai kelyje dideliu greičiu manevruojantį automobilį „Ford Mondeo“ pastebėjo gerokai prieš Šiaulius, kelyje Pasvalys-Šiauliai. Fordo vairuotojas, dideliu greičiu aplenkęs generalinio komisaro pavaduotojo automobilį, nurūko tolyn. Įtarimą, kad prie automobilio vairo- neblaivus žmogus, dar labiau sustiprino tai, kad automobilis važiavo vinguriuodamas ir pavojingai lenkdamas kitus automobilius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kai pakaunėje buvo rastas kurį laiką ieškotas buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio sūnus Vaidas niekas nė minčių neturėjo, kad jo mirtis gali būti susijusi su Kauno pedofilijos byla. Tačiau, pradėjus tyrimą, buvo rastas galimų pedofilų sąrašas, kuriame ne tik jo, bet ir pateis A. Milinio pavardės. Apie tai skaitykite straipsnyje „Penktoji auka ant pedofilų aukuro?“. AKISTATA
Kryžių kalno Marijos griovėjas Alvydas Veberis paliko gilias žaizdas tų, kurie 1978 metais slapta pastatė pirmąjį paminklą Dievo motinai, širdyse. Žmonės buvo šokiruoti, kad prieš savaitę skulptūra sudaužyta į šipulius ir sumesta į Kulpės upelį. Žmonės tebesaugo nuotraukas, kuriose jų Marija sovietmečiu buvo likusi be galvos. Tikintieji abejoja, ar A.Veberis yra nugriautos skulptūros autorius. „Mes naktimis ją statėme. Sovietmečiu niekas nenugriovė. Tik apgadino. Vėliau ją pakeitė kita statula, tačiau dėl to nepykome. O dabar – pasisavino ir sudaužė. Jei mano vyras būtų gyvas, pėsčias nueitų atstatyti“, – sako braukdama ašaras Gergždelių (Šiaulių raj.) kaimo gyventoja Petronėlė Daugmaudienė. Pamaldūs ir giliai tikintys žmonės sako neaukštinantys skulptūrų. Nelaikantys vaistu ir švęsto vandens. Tačiau A.Veberio veiksmai jiems atrodo vandališki ir neleistini. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lietuvių dainininkėms Vilijai Matačiūnaitei ir Onai Kolobovaitei nepavyko nuversti kalnų Batumyje, bet tarp pagrindinių prizininkų nepatekusias atlikėjas festivalyje „Golden Talent“ guodė apdovanojimas už originaliausią pasirodymą. Pasibaigus keletą dienų trukusiam festivaliui, tarp kurio vedėjų buvo TV3 žvaigždė Jurgita Jurkutė, jo rengėjai sulaukė ne tik komplimentų. Festivalį keiksnojo įvairių šalių televizijos kanalai, ketinę jį transliuoti tiesiogiai. Gruzinai prastai tvarkė techninius reikalus, dėl to ne vienos šalies transliuotojai liko be tinkamo vaizdo signalo. Tarp jų – ir Lietuvos kanalas BTV, paskutinių festivalio koncertų įrašus perkėlęs į šią savaitę. „Esam pyktelėjusios ant rengėjų už daug dalykų, kurių mums pridarė ir kurių nepadarė, nors buvome sutarę. Tačiau dabar jau nieko nebepakeisime. Liūdnoka, bet džiaugiamės, kad jau viskas praeityje“, – po paskutinio pasirodymo kalbėjo V.Matačiūnaitė. LIETUVOS RYTAS
