Druskininkai visais įmanomais būdais vilioja turistus. Nuostabia gamta, per pušynus nutiestais dviračių takais, sanatorijomis, išpuoselėtais gėlynais, vandens parku ir tik ką duris atvėrusia apskritus metus veiksiančia pasaulinio lygio slidinėjimo arena. Miesto mero Ričardo Malinausko filosofija paprasta ir aiški: atvažiuos daugiau svečių, gražiau ir geriau gyvens druskininkiečiai. Bet mero agitacinius sugebėjimus toli aplenkė vietos verslininkai. Štai nekilnojamojo turto agentūra „Dzūkas“ rusų kalba išleido reklaminį laikraštuką skambiu pavadinimu „Druskininkai – Baltijos perlas“. Jame rusai ir baltarusiai atvirai agituojami pirkti turtą Lietuvoje, nes tik jis atveria duris į Europą. Leidinukas nemokamai platinamas vieno prekybos centro stende. „Respublika“
Lietuvą baigianti praskolinti Vyriausybė vėl trykšta idėjomis. Ūkio ministerija ima pratintis prie minties, kad reikia išparduoti pelningas valstybines įmones. Atiduoti jas į privačias rankas. Ta proga jau giedama visiems seniai žinoma ir įkyrėjusi tiesa, kad privati įmonė dirbtų pelningiau. Be abejo, dirbs. Nes strimgalviais sieks tik pelno. Kad kuo greičiau grįžtų pinigai, sumokėti už pirkinį. Bet kieno sąskaita sieks pelno? Aišku, gyventojų. Didins savo teikiamų paslaugų tarifus. Abejotina, ar valdžia, jau besiruošianti Seimo rinkimams, rizikuos tokius planus palaiminti. Bet ateityje, jei dabartinė valdančioji koalicija laimėtų rinkimus, tikrai bandytų šias idėjas materializuoti. Tai parodo, kad Vyriausybėje sėdi vidutinybės be jokių originalesnių minčių. „Respublika“
Tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų jau atsiliepia ir verslui – kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo priversta uždaryti savo filialą Jašiūnuose (Vilniaus r.). „Filialas mums buvo nuostolingas. Trūko klientų, kurie mūsų filialo, galimas daiktas, vengė tik dėl to, kad jis priklausė lietuviško kapitalo įmonei“, – „Respublikai“ tvirtino „Vilniaus taupomosios kasos“ valdybos narė Eglė Petrauskienė. E.Petrauskienės tvirtinimu, jos atstovaujama kredito unija planavo didelę plėtrą Vilniaus krašte. „Tačiau iš to teišėjo šnipštas. Atidarėme vieną kasą, bet ir tą uždarėme. Sutrukdė tautinis momentas“, – sakė pašnekovė. Uniją Vilniaus krašte pakirto tautinė korta. „Respublika“
Lietuvoje vėl išduodama vis daugiau būsto paskolų. Todėl suskubta atidžiau vertinti kredito gavėjus: komerciniai bankai galės dalytis daugybe duomenų apie juos. Tikimasi, kad tai padės apsisaugoti nuo nemokių klientų. Bankai ir iki šiol keitėsi informacija apie klientus, bet užtekdavo tik svarbiausių duomenų. Tačiau dabar jie turės teisę tarpusavyje keistis informacija apie klientų šeiminę padėtį, einamas pareigas, pajamas, išsilavinimą, turimą turtą, telefono numerius ir adresus. „Papildomų duomenų naudojimas leis teisingiau įvertinti kredito gavėjo riziką ir jo skolinimosi galimybes“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius. „Jei esi nedrausmingas klientas, piktybiškas skolininkas, kitame banke paskolos negausi. Bankai ten aktyviai keičiasi informacija apie tokius žmones. Todėl tai svarbu ir Lietuvai. Nuo šiol bankai dar geriau galės įvertinti klientų mokumą“, – neabejoja S.Kropas. Įstatymo pataisas inicijavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, kad tai padės apsaugoti žmones nuo jų pačių. „Lietuvos rytas“
Vyriausybė meta dar vieną jauką, kad kuo daugiau žmonių užkibtų ant daugiabučių renovacijos kabliuko. Jei pritars Seimas, per metus žadama papildomai skirti 100 mln. litų projektams, dėl kurių neva bus sutaupyta ne mažiau kaip 40 proc. šildymo sąnaudų. Tačiau oponentai tvirtina, kad renovacija nepasiteisins jokiu atveju, jei nebus „renovuotas“ pats šilumos ūkis. „Ne visuose renovuotuose namuose yra galimybė žmonėms patiems reguliuoti šilumos kiekį, todėl šilumos tiekėjai šildo kuo daugiau, o šilumą tenka leisti pro atvirus langus. Tiekėjas vis tiek pleškina šilumą, kad kuo daugiau jos parduotų. Jei elgtųsi sąžiningai, jei tiektų tiek, kiek reikia, to nebūtų“, – sakė Pernai daugiabučių renovacijos programos vykdymo auditą atlikusios darbo grupės vadovas, Valstybės kontrolės 2–ojo audito departamento vyresnysis auditorius Valdemaras Bačiauskas. „Respublika“
Vyriausybė žada skirti milijoną litų, kad būtų galima pradėti atstatinėti Palangos kurhauzą. Vilniuje vykusiame Vyriausybės pasitarime, kuriame dalyvavo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, buvo pažadėta, kad bus skirta lėšų kurhauzui atstatyti. Kol kas kalbama apie vieną milijoną litų, kuris būtų skirtas savivaldybei priklausančios mūrinės dalies restauracijos darbams. „Mes turėjome atlikti namų darbus – šią vasarą Palangos valdžia pagaliau įregistravo 52,7 aro kurhauzo sklypą valstybės vardu. Tad vykę teisiniai ginčai dėl sklypo pagaliau turėtų baigtis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Š. Vaitkus. „Vakarų ekspresas“
Valstybinė komisija ketvirtadienį turėjo priimti suremontuotą pėsčiųjų tiltą per Pakalnės upę Rusnės saloje, tačiau atliekant stiprumo bandymą jis triukšmingai sugriuvo ir atsidūrė vandenyje. Laikinai Rusnės seniūno pareigas einantis Aleksandras Dulskas teigė, kad bandant tiltą ant jo buvo sukrautas apie 5 tonų krovinys. Tačiau tuo metu trūko vienas apie 50 mm storio lynas, kuris prie žemės paviršiaus buvo surūdijęs. Ekspertų manymu, šis tiltas turėjo atlaikyti net 25 tonų apkrovą, bet ne visi lynai buvo pakeisti naujais. Darbus, kurie kainavo apie 180 tūkst. litų, atliko Šilutės uždaroji akcinė bendrovė „Kavesta“. „Lietuvos rytas“.
Paskutinėmis vasaros dienomis policija sulaukė ypač daug skundų iš moterų, patyrusių lytinę prievartą. Dažniausiai moterys ir merginos nukenčia nuo sugėrovų, kurie apsvaigę bet kokiu būdu siekia patenkinti savo aistras. Kai neranda moterų, girti iškrypėliai prievartauja... gyvūnus. Apie raudonosius prievartautojus skaitykite straipsnyje „Girtam ir ožka panelė“. AKISTATA