Nuo to laiko, kai buvo pradėta kalbėti, kad NATO kroviniai, gabenami į Afganistaną, galėtų keliauti ne tik per Rygos (Latvija) uostą, bet ir per Klaipėdą praėjus porai metų, vakar Klaipėdos uostas sulaukė pirmosios jų partijos. Pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos NATO konteineriai bus sandėliuojami ir laukiama, kol bus gautas nurodymas juos krauti ant geležinkelio platformų. NATO vadovybė yra suinteresuota Afganistanui skirtus krovinius paskirstyti bei gabenti per keliais valstybes ir saugumo sumetimais. Galimas daiktas, dalis krovinių, kurių dabar gana daug kraunama Rygos uoste, bus nukreipta į Klaipėdą. VAKARŲ EKSPRESAS
Seimas, prieš Vyriausybės valią suteikęs viešbučiams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, gali likti it musę kandęs, nes viešbučiai, iki tol žadėję mažinti kainas, dabar jau kalba kitaip. „Aišku, šiandien jie kalba vienaip, o rytoj gal jau kitaip. Jei jie pažadų nesilaikys, tai grįšim atgal prie standartinio 21 proc. PVM. Viskas jų pačių rankose ir ant jų pačių sąžinės – greitai paaiškės, asociacija sakė tiesą ar melavo“,– dienraščiui teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Vos Seimas priėmė minėtas pataisas, kelių viešbučių vadovai viešai pareiškė, kad kainų mažinti nesiruošia, nes apgyvendinimo paslaugų kainos Lietuvoje neva it taip labai mažos. KAUNO DIENA
Kuršių nerijoje viešėjo du Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo centro skirti ekspertai Eeva Ruoff (ICOMOS) ir Gerald Collin (IUCN). Prieš atvykdami į Lietuvą gamtos ir kultūros paveldo specialistai lankėsi Kaliningrado sričiai (Rusijos Federacija) priklausančioje Kuršių nerijos dalyje. Neringos savivaldybės merui Vigantui Giedraičiui pasiteiravus, kokį pirmąjį įspūdį paliko Kuršių nerija ekspertams, Gerald Collin teigė pastebėjęs, kad šiame krašte akivaizdžiai matoma gamtos ir žmogaus kombinacija. „Jūra gali labai greitai sunaikinti Kuršių neriją, tačiau yra matomos žmogaus pastangos šiuos procesus sustabdyti. Didelį įspūdį paliko Naglių gamtos rezervatas ir istorijos apie po smėliu užpustytus kaimus. Būnant gyvenvietėse jaučiasi, kad urbanizacija neslegia“, – apie pirmuosius įspūdžius kalbėjo ekspertas. VAKARŲ EKSPRESAS
Neseniai triukšmingai sulaikytas Alytaus meras Česlovas Daugėla, pasirodo, turi likimo draugą. Teismo tyliai laukia ir šiam miestui vadovavęs Valdas Kuzabavičius. Abu šie alytiškiai turėtų būti teisiami dėl pradangintų stambių sumų. Alytaus garbės pilietis V.Kuzabavičius, be kitų nusikaltimų, įtariamas apmulkinęs Šiaulių garbės pilietį, žinomos bendrovės „Šiaulių plento grupė“ vadovą Alfonsą Armalą. V.Kuzabavičius pasiūlė A.Armalui pelningai investuoti pinigus į statybų projektą – tvirtino, kad Kaune, T.Masiulio gatvėje, savo sklype, statys prekybos centrą. Po kelių dienų A.Armalas į V.Kuzabavičiaus sąskaitą pervedė 4 milijonus litų. Tačiau pinigus gavęs V.Kuzabavičius, atrodo, netgi nebandė pradėti statybų. Po kurio laiko jis savo kreditoriui pareiškė, kad projektas žlugo, o pinigų grąžinti negalįs, nes jie pradingo. Kai šia istorija pradėjo domėtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, paaiškėjo, kad nuo V.Kuzabavičiaus nukentėjo ir daugiau žmonių. Pasirodo, jis iš privačių asmenų skolinosi dideles sumas ir žadėjo pelningai jas investuoti. Bet vėliau pareikšdavo, kad verslas žlugo. Ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai dabar aiškinasi, kur dingo iš A.Armalo ir kitų asmenų pasiskolinti pinigai. LIETUVOS RYTAS
Mums nebus atleidimo, – štai tokį pažymį mūsų valstybės galvoms, du dešimtmečius vedusioms tautą į niekur, vien apie asmeninę gerovę temąstančiai šviesuomenei ir visiems mums, suaugusiems, veiksniems Lietuvos piliečiams, šou tuštybę pardavusiems augančių vaikų sieloms, rašo filosofas, vienas populiariausių šių dienų šalies prozininkų, Prancūzijos literatūrinio žurnalo „Les Alpes“ ir Rusijos „Novyj mir“ bendradarbis Jaroslavas Melnikas. „Kaip, kokia dvasia šiandien auklėjami mūsų vaikai? Jei mes, suaugusieji, negalime atsispirti „geltonojo šėtono“ reklamai, troškimui gauti klouno vaidmenį dar viename televizijos šou, kur labiausiai vertinamas mokėjimas pakikenti, kai esi dalyvis ar žiuri narys, ką kalbėti apie vaikus? Apie paauglius? Kurie neskaitė (ir turbūt niekada neperskaitys) markų aurelijų, senekų, šventų augustinų, nesužinos apie jų panieką pinigams ir šlovei. Dėl to ir niekina bendraamžį, turintį seną telefoną. Svajoja kada nors pakliūti į televizijos „žvaigždes“. Ar reikia stebėtis, kad jiems tos „žvaigždės“ šimtą kartą svarbesnės (nes žinomesnės) už justinus marcinkevičius? Apgailėtina, nelaiminga, dezorientuota karta – kas ją tokią padarė, daro?“ – kalbėjo Jaroslavas Melnikas. RESPUBLIKA
