Lietuvoje nėra nė vieno pareigūno, kuris būtų asmeniškai atsakingas už sėkmingas derybas su ES biurokratais dėl pažadėto ir tinkamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo, o pagrindinis derybininkas nusprendė valgyti lengvesnę duoną. Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos direktoriaus pavaduotojas Neilas Tankevičius pernai lapkritį buvo paskirtas premjero Andriaus Kubiliaus patarėju ir gavo kur kas svarbesnes Lietuvai pareigas – vyriausiojo derybininko dėl IAE finansavimo naujoje ES finansinėje perspektyvoje. Iki šiol nėra suderėtos naujos ES finansavimo sumos, Briuselis tik žarstosi grasinimais skirti kone tris kartus mažiau pinigų, nei reikia IAE, ar net apskritai įšaldyti lėšas mūsų atominių reaktorių išardymui, panaudoto branduolinio kuro saugykloms, N.Tankevičius jau yra be kelių minučių Lietuvos ambasadorius Taline. Trūksta tik Estijos pritarimo jo kandidatūrai ir mūsų prezidentės dekreto.
„Kas Lietuvoje yra asmeniškai atsakingas už tai, kad gautume IAE saugiai uždaryti pinigų tiek, kiek mums reikia? –Tuomet reikėtų klausti, kas Lietuvoje yra atsakingas už stojimo į ES sutartį. Šalies vadovai ją pasirašė, Seimas ją ratifikavo, tad kur ieškoti atsakingo? Negalėčiau pasakyti, kas Lietuvoje atsakingas už IAE uždarymą, tai yra kelių institucijų darbas. Aš tik žinau, kurios mūsų institucijos dirbo su EK, ES Taryba, kas turi informuoti EP apie Lietuvos poziciją ir situaciją. Beje, jeigu šiuo klausimu aktyviai veiktų visi mūsų europarlamentarai, pajustume tikrai daug daugiau naudos nei dabar. – Pakartosiu klausimą – ar Lietuvoje yra vienas asmuo, kuris asmeniškai atsakingas už tinkamą IAE uždarymo finansavimą? – Ne, tokio žmogaus nėra.“ – citata iš išskirtinio interviu „Respublikai“: Premjero patarėjas atsisako kovoti už Lietuvą. RESPUBLIKA
„Šventvagystė“, – taip istorikai apibūdino Vilniuje atidengtą 1863–1864 metų sukilimo dalyvius pagerbiančią lentą. Juk čia rasti XVII amžiuje skerdynes Vilniuje surengusių Maskvos karių palaikai. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis vos prieš porą savaičių iškilmingai atidengė atminimo lentą sukilėliams Vilniaus Gedimino kalno papėdėje, o ją jau siūloma tyliai nukabinti ir taip atkurti istorinį teisingumą. Beveik prieš ketvirtį amžiaus archeologai nustatė, kad Gedimino pilies kalno šiaurinėje papėdėje palaidoti XVII a. Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai. „Išvydęs per televizorių, kad atidengiama lenta, neprisiminiau nė vieno fakto, kaip ta vieta susijusi su 1863 metų sukilimu. Man tai buvo didžiausias netikėtumas“, – neslėpė nustebimo Vilniaus paveldą prižiūrintis Vitas Karčiauskas. Jo manymu, reikėtų siūlyti tą lentą tyliai nuimti, nes pats istorinis faktas yra neteisingas: „Puikiai žinome, ką Lietuvai reiškia XVII amžiaus karas su Maskva, ir jei čia palaidoti jų kariai, būtina grąžinti istorinę tiesą. Tai – mūsų moralinė pareiga.“ LIETUVOS RYTAS
Lietuvos ir Lenkijos santykiams patiriant krizę, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitiko su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse šiuo metu atliekančiais lenkų lakūnais. Aviacijos bazėje Zokniuose apsilankęs A.Ažubalis padėkojo Lenkijos karinių oro pajėgų kariams už tarnybą ir pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo srityje, reaguojant į kylančius bendrus iššūkius, svarbą. Anot ministro, Lenkijos karių tarnyba Lietuvoje, intensyvus ir sėkmingas bendradarbiavimas regine patvirtina. Kad „šalių laisvę galima užtikrinti tik Lietuvai ir Lenkijai laikantis išvien“. KAUNO DIENA
„Tarsi viską matanti Dievo akis pažvelgė į Londoną pro du šimtus objektyvų“, – sakė fotomenininkas Antanas Sutkus, apžiūrėjęs olimpiadai skirtą parodą. Trejus metus trukusio projekto „Pasaulis Londone“ rezultatas – praėjusį penktadienį atidarytos dvi parodos. Viena jų – ką tik atnaujintame, didžiulėmis stiklinėmis vitrinomis spindinčiame Parko name („Park House“), užimančiame ištisą Oksfordo gatvės kvartalą. Kita – ant ilgos tvoros Viktorijos parke. Šimtas žymiausių fotografų iš viso pasaulio ir šimtas geriausių Jungtinės Karalystės menininkų buvo pakviesta fotografuoti Londono gyventojus, kurie yra kilę iš olimpiadoje dalyvaujančių šalių. Tiesa, projekto rengėjams nepavyko rasti tokių nedidelių šalių kaip Guamas ar Samoa atstovų. Todėl vietoj jų portretų kabo plakatai su prašymu pranešti organizatoriams, jei kas pažįsta Londone gyvenantį žmogų, kilusį iš šių salų, ar pats yra iš ten atvykęs. LIETUVOS RYTAS
„Akimirksniu kilo smėlio audra. Tokio vaizdo aš dar gyvenime nebuvau regėjęs. Skėčiai, daiktai, net pavėsinės pakilo į orą“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų tarnybos vyr.specialistas Aleksandras Siakki. Apie 18 val. kilęs stiprus vėjas per penkias minutes poilsiautojų pilną paplūdimį pavertė siaubo filmą primenančiu vaizdu – pakilę į orą daiktai sužalojo daugelį žmonių, panikos ištikti jie puolė slėptis miške. Įsismarkavusio pietų vėjo greitis siekė 31 m/s. Vakar antroje dienos pusėje alinanti kaitra, viršijusi 1994-ųjų karščio rekordą, Kaune užleido vietą vėjui ir lietui, o pajūryje tūkstančiai vietinių gyventojų ir poilsiautojų tapo škvalo įkaitais. KAUNO DIENA
Vakar pavakare netikėta ir staigi vėtra smogė Lietuvos pajūriui. Bene skaudžiausiai stichija talžė Nidą, kur prapliupo didelė liūtis, o smarkus vėjas plėšė namų stogus ir kitas jų dalis, vartė net stiklo sienas. Kurorte vėtra laužė medžius, lyg šapelius mėtė lauko kavinių baldus. RESPUBLIKA
Nors savaitgalį meteorologai vos spėjo fiksuoti Lietuvą užplūdusio karščio rekordus, o medikai padėti perkaitusiems žmonėms, didesnių nelaimų neįvyko. Nuo perkaitimo saulėje mirė vienas garbingo amžiaus vyras. Suskaičiuota, kad savaitgalį vien Palangoje poilsiavo per pusę milijono žmonių. Nemažai tarp jų buvo ir užsieniečių. Labiausiai iš jų palangiškius tradiciškai džiugino pinigų pramogoms ir vaišėms negailintys rusai. Jie, priešingai nei dauguma taupančių lietuvių, nėra priekabūs dėl aptarnavimo ir neužmiršta palikti arbatpinigių. Nors Palangos teisėsaugininkams darbo, kaip ir medikams, netrūko, didesnių nusikaltimų neužregistruota. Šeštadienį vietos policininkai stebėjosi sulaukę tik per 80 pranešimų, nors paprastai jų būna kone dvigubai daugiau. RESPUBLIKA
Į krantą ties Karkle (Klaipėdos r.) bangų išmestą negyvą ruonį apžiūrėję Lietuvos jūrų muziejaus specialistai liūdnai lingavo galva – dar vienas Baltijos jūros gyvūnas pakirstas šautuvo kulkos. Baltijos pilkųjų ruonių gyvenimą daug metų stebintis A.Grušas įsitikinęs, kad jūros išplautą patiną nušovė Nemirsetos ir Melnragės priekrantėje nedideliais laiveliais žūklaujantys žvejai. Tinklus tuštinantys ruoniai jiems – pikčiausi priešai ir konkurentai. „O kaip išlikti ruoniams, jei Baltijos ištekliai jau beveik išsemti? Šylant klimatui jūra gėlėja, sūriamėgės žuvys traukiasi į pietus. Paskui jas plaukia ir ruoniai. Ne jie, o būtent godūs žvejai siaubia vandenis ir dar šaudo išbadėjusius jūros gyvūnus“, – sielojosi A.Grušas. Šaudyti pilkuosius ruonius, kurie yra įrašyti į Raudonąją knygą, griežtai draudžiama. LIETUVOS RYTAS
