Norvegijos spauda prieš kelias dienas ištrimitavo, kad didžiausią grėsmę jų visuomenės saugumui kelia nuo sunkmečio į Norvegiją bėgantys ir į gaujas besiburiantys lietuviai. Keista. Lietuvių bendruomenės Bergene vadovas Kęstutis Kaupas „Vakaro žinioms“ teigė, jog nusikaltėlių etiketės vietos lietuvių bendruomenei klijuojamos nepagrįstai. „Kartais susidaro įspūdis, kad mes patys užsiimam saviplaka. Valstybingumo dieną Bergene iškėlėme 400 kv. metrų trispalvę. Buvo labai daug lietuvių, kurie klausinėjo: „Ką jūs čia darote? Kodėl jūs juokinate norvegus? Kaip jums negėda? Norvegai supyks, įsižeis“. Per renginį visi norvegai sakė: „Jūs šaunuoliai. Galų gale pradedate nesigėdinti savo šalies“. Po pakėlimo priėję norvegai dėkojo už fantastišką renginį. Manau, tai likęs sovietmečio štampas: nesikišk, nedaryk, nebandyk, nes tik apsijuoksi“, – sakė Kęstutis Kaupas.
„Vyriausybė, Seimas, Prezidentė visiškai neskiria dėmesio emigracijos problemai. Atrodo, kad tai ne jų ir ne Lietuvos problema. Tai blogiausias dalykas, koks gali būti, nes emigracijos srautai iš Lietuvos viršija bet kokius protingumo kriterijus. Pasaulyje emigracijos vidurkis yra 3 proc., o Lietuvoje 17 proc. Kai palygini skaičius, aiškiai supranti, kad tai ne žmonių, o valstybės problema. Dažnai mes girdime neigiamą informaciją apie emigrantus, bet taip problemos pasekmės maišomos su problemos priežastimis. Ne žmonės, kurie išvažiuoja yra kalti, o tie, kurie valdo šitą valstybę ir nesugeba sudaryti normalių sąlygų“, – sakė Dainius Petras Paukštė, migracijos specialistas. VAKARO ŽINIOS
Po paskutinio šią vasarą tarybos posėdžio šiomis dienomis savivaldybės kabinetai ištuštėjo. Atostogauja daugiau nei pusė iš 678 savivaldybės darbuotojų. „Šiuo metu atostogauja 472 savivaldybės administracijos darbuotojai, o rugpjūčio mėnesį poilsiaus 482“, – sakė Viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėja Agnė Augonė. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis neįžvelgia nieko blogo, kad vasarą jo vadovaujama institucija ištuštėja ir nebelieka pusės darbuotojų. KAUNO DIENA
Ateinančiais mokslo metais Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje turėtų pradėti mokytis 5 kariūnai, baigę Lietuvos karo akademiją, kurie vėliau bus paskirti dirbti į Lietuvos karinių jūrų pajėgų karo laivus. Iki šiol Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) karininkai buvo rengiami užsienio – Vokietijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, JAV – karo jūrų akademijose. Sprendimas specialiai rengti LKJP karininkus priimtas po to, kai Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir LKJP įvertino karinių specialistų poreikį po kelerių metų. Šiemet birželio 27 d. Klaipėdoje, LKJP patruliniame laive „Žemaitis“, buvo pasirašyta trišalė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA), Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo sutartis. Jos pagrindu nuo šiol bus naujai organizuojama LKJP karininkų rengimo Lietuvoje tvarka. Tokių specialistų rengimas Jūreivystės mokyklos neapsunkins, nes visus papildomus su tuo susijusius rūpesčius prisiėmė Krašto apsaugos ministerija. VAKARŲ EKSPRESAS
Dalis Kelmės rajono Šaukėnų miestelio žmonių netikėtai tapo Pavainiškės kaimo gyventojais. Kaime atsidūrė ir Gorskių dvaras su psichiatrijos ligonine. Gyventojai svarsto, gal ateityje kas nors dvarą privatizuos, o kaina kaime bus mažesnė negu miestelyje? Tokios „dalybos“ piktina gyventojus, nes reikia keisti adresus ir persiregistruoti.Dėl keistų sprendimų trauko pečiais ir Šaukėnų kraštotyrininkė, muziejininkė, pedagogė Elena Burdulienė: „Pavainiškės kaime dabar atsidūrė trys dvarai: ir Gorskių dvaras, ir Sendvario, ir Pavainiškės. Kaip dabar jie vadinsis? Pavainiškės dvarais? Kaip susigaudys archyvų darbuotojai? Neapsiverčia liežuvis Šaukėnų dvarą vadinti Pavainiškės dvaru“. Gal visokie pakeitimai sugalvojami, kad kontoros turėtų darbo ir pasipelnytų? ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Tai mažas Nidos dienoraštis“ – kalbėjo vokiečių dailininkė Franziska Nast apie vakar Nidos katalikų bažnyčios oranžerijoje atidarytą savo plakatų parodą „Niekada nesakyk visada“ Nidos istorijas pasakojantys spalvingi F.Nast darbai – gaivi linija kurorte vykstančio Thomo Manno festivalio freskoje. Ši menininkė – pirmoji Goethe's instituto Vilniuje stipendininkė, du mėnesius kūrusi Nidos meno kolonijoje ir parodžiusi savo kūrybos vaisius festivalyje. „Seniai norėjau apsilankyti Baltijos šalyse. Apie jas man daug pasakojo senelė, kilusi iš nedidelio ūkio netoli Karaliaučiaus. Ji buvo labai sujaudinta, kai sužinojo, jog čia važiuosiu, pajusiu šių vietų energiją. Gal dėl to jau pirmąją viešnagės dieną pajūryje man nutiko mistiškas dalykas. Jūra atplukdė seną linoleumo lakštą, primenantį gelsvą grubios drobės audinį. Supratau, jog tai medžiaga pirmajam mano parodos kūriniui, kurį skirsiu senelei. Padariau iš linoleumo kilimėlį, iškirpusi žodžius „Die Frauen von Nidden“ (liet. „Nidos moterys“). Taip vadinasi liūdna Agnes Miegel baladė apie marą Nidoje, smėlio užpustytus namus. Močiutė mokėsi ją vaikystėje, kartą skaitė man telefonu. Ta baladė glūdėjo kažkur mano pasąmonėje ir štai aplinkybės ją iš ten ištraukė“, – sakė vokiečių dailininkė Franziska Nast. LIETUVOS RYTAS
Visais laikais Lietuvos istorija, jos valdovų dinastijos, šeimyninio gyvenimo peripetijos, kova dėl valdžios, žygiai, pergalės ir pralaimėjimai audrino menininkų vaizduotę. Tačiau šias temas savo kūryboje daugiausiai rinkosi vyrai. O štai dailininkė Birutė Jočiūnaitė-Cvirkienė, kuriai šios temos neduoda ramybės jau daugiau kaip 40 metų, jas interpretavo savaip. „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia“ – taip vadinasi jos jubiliejinė paroda, surengta Vilniaus rotušėje. Dėmesį patraukia grafikos ciklai „Kur lygūs laukai“ ir „Kur bėga Šešupė“, asfalto technika atlikti dar 1972 ir 1973 metais. Autorė paveiksluose kruopščiai išrašė šių Maironio eilių, kurios tapo liaudies mėgstamomis dainomis, žodžius. Lakios fantazijos menininkė ypač pastaraisiais dešimtmečiais daugybę savo darbų skyrė Lietuvos istorinėms asmenybėms, jų gyvenimo, veiklos, kovos ir žūties akimirkoms įamžinti didelio formato paveiksluose. Parodos lankytojus stebina pavydėtinas B.Cvirkienės darbštumas ir vaizduotė, paakinusi sukurti ištisą galeriją Lietuvos valdovų, jų žmonų, vaikų ir kitų giminaičių portretų. RESPUBLIKA
Pasaulio mėgėjų sporto žaidynėms TAFISA apie milijoną litų ištaškiusi Šiaulių valdžia nebeturi pinigų 776-ajam miesto gimtadieniui. Šiai šventei biudžete liko tik trupiniai – 30 tūkst. litų. Šiemetė Šiaulių gimtadienio šventė bus kaip niekada skurdi, nes didesnio masto renginiui nėra pinigų. Tai pripažino renginį organizuojančio Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė. „Šių metų kultūros renginiams ir šventėms prašėme skirti per 800 tūkst. litų, o gavome triskart mažesnę sumą, – sakė vedėja. – Todėl iš kuklaus biudžeto negalime skirti daugiau kaip 30 tūkstančių litų. Tikimės, kad apie 70 tūkstančių litų pridės rėmėjai.“ Rugsėjo 15-ąją numatytas Šiaulių gimtadienis pirmąkart truks tik vieną dieną, mat nuomoti scenas, apšvietimo ir įgarsinimo įrangą ilgesniam laikotarpiui per brangu, nebeliktų pinigų kviestiniams muzikantams, grupėms. LIETUVOS RYTAS
Vilniaus apygardos teismui niekaip nepavyksta pradėti nagrinėti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo Algio Sasnausko ir kitų 5 kaltinamųjų bylos. Ją teismas vėl atvers kone po 5 mėnesių – gruodžio 5-ąją. Bylą nagrinėjančiam teisėjui Pavelui Frolovui vakar jau ketvirtą kartą teko skelbti pertrauką, ir antrą kartą – dėl kaltinamojo Vyto Sinkevičiaus ligos. Valstybei byloje atstovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Barkauskas, „Respublikos“ paklaustas, ar nesusidaro įspūdis, kad procesą bandoma vilkinti, sakė to tvirtinti negalintis. „O ką daryti, jeigu žmogus susirgo – ekspertizę skirti, ar jis tikrai serga? Būna, kad ir kelerius metus procesai teisme užsitęsia...“ – teigė prokuroras.
„Kokia čia kaltė? Iš viso nežinau, ką mes darom. Buvo pridėta pasiklausymo įrangos, norėjosi suprasti, kas čia jos pridėjęs, ir viskas“, – piktinosi A.Sasnauskas. A.Sasnauskas širdo ir ant žiniasklaidos, kaltindamas perdėtu susidomėjimu šia byla ir net kieno nors užsakymų vykdymu. „Jums irgi kažkas yra, kad jūs taip aktyviai dalyvaujate posėdžiuose, galbūt kažkas yra sumokėję už tai, kad jūs rašote...“ – susidorojimo auka dėjosi VLK vadovas. Visi kaltinamieji, kaip ir pats A.Sasnauskas, iki šiol dirba VLK. Mat sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys įsitikinęs, kad sprendimą dėl teisėsaugos akiratin patekusio VLK direktoriaus nušalinimo nuo pareigų gali priimti tik teismas. RESPUBLIKA
Vilniaus policija tris savaites ieškojo be žinios dingusios moters, bet ją sulaikė visiškai nieko apie šią paiešką nežinantys visuomeninio transporto kontrolieriai. Moteris, kurios paieška prieš savaitę paskelbta viešai, vakar be bilieto įkliuvo visuomeninio transporto kontrolieriams. Ji nesutiko mokėti baudos, tad buvo nuvežta į Viršuliškių policijos nuovadą. Vos išvydę pažeidėjos dokumentus policininkai suprato, kad pas juos atsidūrė be žinios pradingusi vilnietė. Apie tai jie iškart pranešė Asmenų paieškos skyriuje dirbantiems kolegoms. Pasiimti ieškomos moters kriminalistai atvyko taip greitai, kad Viršuliškių nuovados policininkai net nespėjo jos paklausti, kur buvo beveik mėnesį. Olga Ostrovnaja buvo nuvežta į apklausą, o po jos pareigūnai moterį parvežė namo. Fabijoniškėse ji gyvena kartu su tėvais. LIETUVOS RYTAS
