Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd. litų iš visuomenės kišenės, tačiau už kieno klaidas – nevalia sužinoti? Ar Seimas neturėtų tirti, kodėl „Ernst&Young“ auditorių išvados liaupsino „Snoro“ veiklą, Lietuvos bankas leido platinti „Snoro“ obligacijas, indėlių sertifikatus, bet staiga nusprendė bankui paskelbti moratoriumą, kurti blogą ir gerą „Snorą“ ir netrukus įvykdė tik per 8 dienas parengtą amerikiečio Saimono Friklio (Simon Freakley) reikalavimą – banką numarinti, kas Lietuvai kainuos milijardus? K.Masiulio manymu, tai neverta specialios komisijos dėmesio. Bet tai verta mažiausiai 4 mlrd. litų, kuriuos Lietuvos visuomenės vardu pasiskolino valstybė ir išmokėjo indėlininkams. RESPUBLIKA
Pasak centrinio banko vadovo, taip „Snoro“ byla įgautų politinę potekstę ir tai esą trukdytų teisiniam procesui: „Žinoma, jūsų valia. Tačiau aš manau, kad viską atlieku skaidriai ir atsakinėju į visus jūsų klausimus. Kokius juos dar galima iškelti?“ Daugelis Seimo narių į tokius pareiškimus neatsižvelgė ir balsavo už komisiją. Bet sunku patikėti, kad konservatoriai leis laimėti opozicijai ir šiandien. Juk net Seimo pirmininkė I.Degutienė vakar dar kartą pareiškė, kad iš to bus daugiau žalos, o ne naudos. Išnarplioti tai, kas po lapkričio 16-osios dedasi „Snore“, reikia ne tik didžiulių pastangų, bet ir politinės valios. LIETUVOS RYTAS
Užsienio reikalų ministerija pasigyrė jau šiemet ketinanti surengti diplomatines misijas į 8 pasaulio valstybių miestus, kur priiminės įvairius lietuvių prašymus, keis dokumentus. Visų ambasadų išlaikymas pernai Lietuvai kainavo 112 mln. litų. Nepaisant šių gėrybių, pagalbos jose sulaukti po darbo valandų vilties beveik nėra. Tuo įsitikino ne vienas, po darbo valandų kreipęsis, pavyzdžiui į ambasadas Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, – jam buvo suteikta galimybė pasišnekėti su atsakikliu. Taip nutiko ir lietuviui Tomui Romikaičiui, kuris buvo tarp sėkmingai išsigelbėjusiųjų iš šeštadienį prie Italijos krantų nuskendusio kelto „Costa Concordia“. Jam pasisekė – lietuviui italai parūpino ir viešbutį, jis sugebėjo išsaugoti ir savo asmens dokumentus. Tiesa, kiek kitaip buvo su konsuline pagalba: vyras tvirtino į ambasadą neprisiskambinęs visą savaitgalį. URM patarimas skęstantiems: gelbėkitės patys. VAKARO ŽINIOS
Prieš rinkimus naujų iškabų ar spalvų karštligiškai ieškančios partijos mėgins savintis ir žaliąsias idėjas. Tai tvirtina Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vadovas Juozas Dautartas. Stambaus žemvaldžio Ramūno Karbauskio vadovaujami valstiečiai liaudininkai prieš kelias dienas paskelbė, kad modernizuoja savo pavadinimą ir nuo šiol vadinsis Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Negana to, R.Karbauskis aiškino, kad jo partija yra bene vienintelė politinė jėga Lietuvoje, nuosekliai ginanti žaliųjų judėjimo puoselėjamas idėjas. Referendumą prieš naujos atominės elektrinės statybą organizuojantis J.Dautartas tokius aiškinimus pavadino spekuliacijomis: „Gal net ir kai kurie konservatoriai sumanys praplėsti savo partijos pavadinimą ir pasivadinti ne tik „krikščionimis demokratais“, bet ir „dviratininkais“. LIETUVOS RYTAS
Universitete kaip ir kitose aukštosiose mokyklose tvyro nežinia, kaip Seimas pataisys Mokslo ir studijų įstatymą, nes pateikti du pataisų variantai. ŠU teisininkės Sonatos Rimdeikienės, aktyviai dalyvavusios kuriant ir aptariant įstatymo pataisas, nuomone, Seimas turės peržiūrėti senatų, tarybų funkcijas, nustatyti rektorių kadenciją ir studentų rotacijos tvarką. Anot S. Rimdeikienės, iki šiol universitetų tarybos turėjo patariamąjį balsą, naujasis įstatymas išplėtė jų galias, kurias dabar žadama siaurinti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Sakmės, pasakojimai, legendos leidžia prisiliesti prie kitokio – jausminio, mitologinio pasaulio“, – sakė folklorininkė Daiva Vaitkevičienė. D.Vaitkevičienė kartu su vyru Vykintu Vaitkevičiumi apie dvidešimt metų gilinasi į lietuviškų sakmių ir legendų pasaulį, išleido knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“. „Dabar mums atrodo, kad gyvenimas kadaise buvo primityvesnis, o iš tiesų jis buvo kur kas sudėtingesnis. Su bet kuriuo pasaulio objektu bendrauta jautriau“, – įsitikinusi D.Vaitkevičienė. Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja D.Vaitkevičiene. LIETUVOS ŽINIOS
Kanapių augintojus išdavė tai, kas, jų manymu, turėjo patikimai apsaugoti – mobiliojo ryšio slopintuvas. Ieškodami ryšio trikdžių pareigūnai rado narkotinių augalų. Vilkaviškio policijos pareigūnai, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą apie trikdžius bendrovės „Omnitel“ bazinėje stotyje Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio r.), aptiko kanapių plantaciją po stogu. Miestelio centre, atokiau nuo pagrindinės Vasario 16-osios gatvės stūksančiame 4 aukštų negyvenamame pastate, pareigūnai aptiko 2557 vazonuose augančias kanapes. Viename aukšte buvo rastas mobiliojo ryšio slopintuvas. Jį nusikaltėliai naudojo, matyt, tikėdamiesi, kad nebus užfiksuota jų turimų mobiliųjų telefonų buvimo vieta ir pareigūnai neaptiks kanapių. „Lietuvos ryto“ kalbinti Pilviškių gyventojai stebėjosi, kad jų miestelio centre stūksančiame apleistame name kažkas paslapčia sugebėjo auginti tūkstančius kanapių. Po pastarojo įvykio miestelyje sklando kalbos, kad prieš kurį laiką energetikai bandė domėtis tuo pastatu, nes jiems buvę keista, kodėl negyvenamame name kažkas suvartoja šitiek daug elektros. LIETUVOS RYTAS
Vakar sostinės kriminalistai pranešė apie Vilniuje ir Vilniaus rajone siautėjusią organizuotų sukčių gaują, pasižyminčią ypatingu ciniškumu ir žiaurumu. Surinkti duomenys leidžia įtarti, kad aferistai apgaule iš senyvo amžiaus žmonių išviliodavo brangų nekilnojamąjį turtą, kiek vėliau nukentėjusiuosius paslaptingai ištikdavo mirtis. Pareigūnai patvirtino, kad sulaikyti keturi 31–33 metų vyrai, įtariami butų ir žemės sklypų grobimu, siūlant nekilnojamojo turto nuosavybės sutvarkymo paslaugas, ir šio turto savininkų nužudymu. Yra duomenų, kad įtariamieji gali būti susiję su mažiausiai 10 nusikalstamos veikos epizodų ir trimis žmogžudystėmis. Viena senolė sukčiams tokiu būdu galėjo perrašyti Vilniaus senamiestyje turėtą butą bei sodybą ant ežero kranto. Šis faktas paaiškėjo tik po moters mirties, kai jos artimieji ėmė tvarkytis nuosavybės dokumentus. VAKARO ŽINIOS
