Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje. Prieš ką užsimota – prieš bankus, ar prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę? Tačiau vakarykštis bandymas sukelti ant kojų bankų indėlininkus ar norinčiuosius eiti versti D. Grybauskaitės akivaizdžiai sužlugo. Lietuvos generalinė prokuratūra antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigia atsiribojanti nuo „paskelbtos informacijos apie Lietuvos bankų žlugdymą“ ir paneigia teiginį, esą „generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“, o Lietuvos bankas paragino visuomenę „susilaikyti nuo neatsakingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais“. KAUNO DIENA
Buvo viliamasi, kad tautos išrinktieji bent imituos norą griežčiau reglamentuoti savo veiklą ir išlaidas. Bet ir šios prognozės nepasitvirtino. Nors buvo nuspręsta dokumentą grąžinti tobulinti, jau tapo visiškai aišku, kad šis Seimas nenusiteikęs ką nors keisti. Tai pripažino ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios nuomone, parlamentas apsisprendė ir toliau braidyti po purvą. Pasak vieno įstatymo projekto kūrėjų, buvusio Konstitucinio teismo pirmininko Egidijaus Kūrio, priešiškas nusiteikimas buvo juntamas dar prieš pateikiant projektą visuomenei ir Seimui: „Buvo net neslepiama, kad jis bus sabotuojamas“. Įstatymo pateikimą Seimo salėje sekęs E. Kūris vakar po balsavimo pareiškė, jog jam gėda dėl tokio parlamentarų sprendimo. Bet dauguma parlamentarų, kaip parodė vakarykštis balsavimas, mano kitaip. Pavyzdžiui, konservatorius Rimantas Dagys dėstė, kad Seimo nariai patys viską išmano ir gali apsieiti be atskiro įstatymo. Projektą pristačiusiam Etikos ir procedūrų komisijos vadovui, socialdemokratui Algimantui Salamakinui politikai vakar pažėrė daugybę klausimų ir priekaištų – esą dėl noro pigiai pasireklamuoti. „Privilegijoms – taip!“ LIETUVOS RYTAS
Nepritarę įstatymo pateikimui Seimo nariai susigriebė pasielgę ne itin gerai, bet pasiguodė, kad dabar turės laiko raštu pateikti pataisas. „Esu nustebinta to, kas šiandien vyko. Tikėjausi, kad bent jau po pateikimo bus pritarta. Juk po to galima tobulinti, ieškoti sprendimo būdų, bet taip vienareikšmiškai atmesti – tai pasitraukimas nuo problemos sprendimo“, – antradienį apgailestavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Paklausta, ar Seime apskritai atsiras politinės valios atsisakyti privilegijų ir prabangesnių gyvenimo sąlygų, parlamento vadovė sakė mananti, kad projektas atmestas ne tiek dėl nenoro griežtinti veiklos reglamentavimą, kiek dėl asmeninio nusistatymo prieš projektą pateikusį Algimantą Salamakiną. „Sveikas protas privilegijų neįveikė“. LIETUVOS ŽINIOS
Šiaulių miesto savivaldybės skyrių vedėjai gauna didžiausias algas iš visų Lietuvos didžiųjų miestų – vidurkis siekia 4 691 litą. Panašu, kad didžiausi valdininkų atlyginimai bus išsaugoti – valdininkus gina įstatymai ir politiniai susitarimai. Seimo narys šiaulietis Valerijus Simulikas, sužinojęs, kad Šiaulių miesto valdžia bandys taupyti valytojų ir sargų sąskaita, pasiūlė peržiūrėti valdininkų algas. Šiaulių savivaldybės skyrių vadovų atlyginimo vidurkis 4 691 litas, Kauno – 4 550 litų, Vilniaus – 4 298 litai, Klaipėdos – 3 880 litų, o Alytaus – 3 565 litai. „Šiaulių savivaldybė nesurenka biudžeto, miestas labiausiai praskolintas iš visų didžiųjų miestų, o valdininkų atlyginimai didžiausi Lietuvoje. Tai rodo, kad šioje savivaldybėje yra kažkas negerai“, – svarstė V. Simulikas. Pasak jo, „savivaldybės valdžia nevaldo situacijos“. „Valdininkų rojus“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Antradienį Generalinėje prokuratūroje, kur tiriami Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnų veiksmai garsioje Kauno žudynių byloje, pateikti įtarimai dviem pareigūnams, o KPB vadovas Algirdas Matonis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Įtariamaisiais tapo KPB vieno iš skyrių vadovas ir žemesnio rango pareigūnas. Vienam įtarimai pateikti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o kitam – dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo bei disponavimo juo. Šiuo metu ligoninėje po atliktos operacijos besigydantis KPB vadovas A. Matonis keturias valandas buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Galimą informacijos apie Drąsiaus Kedžio planuotas žmogžudystes slėpimą tiriantys prokurorai įtarimus yra pateikę atsistatydinusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, KPB viršininko pavaduotojui, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einančiam Tomui Ulpiui ir vienam KPB operatyviniam darbuotojui. RESPUBLIKA
Žiaurią egzekuciją 22-ejų vaikinui Šiauliuose prieš 4,5 metų surengę ir už tai nuteisti trys šiauliečiai dėl šio nusikaltimo antradienį išgirdo naują teismo nuosprendį, nes dėl jų smūgių gilios komos ištikta auka, taip ir neatgavusi sąmonės, pernai mirė. Šiaulių apygardos teismas 25-erių Laimoną Kirną, 39-erių Renaldą Taločką ir 31 metų Rimą Krivicką pripažino kaltais dėl nužudymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. L. Kirna pataisos namuose turės praleisti 10 metų, R. Taločkai skirta metais ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, R. Krivickas nuteistas 15 metų nelaisvės. Praėjusių metų gegužę, kai nukentėjusysis dar vegetavo ištiktas komos, Lietuvos apeliacinis teismas šiuos šiauliečius buvo nuteisęs dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau po to, kai šių vyrų sumušto ir daugiau nei 3 metus vegetavusio šiauliečio Daivaro Pašviesčio širdis nustojo plakti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino ankstesnių teismų sprendimus ir atnaujino procesą, o nuteisti chuliganai buvo apkaltinti nužudymu ir prieš teismą stojo iš naujo. „Žudikai skelbiant nuosprendį plačiai šypsojosi“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Aš esu tradicinės tapybos dinozauras. Džiaugiuosi, kad galiu remtis į tokius koloristus, kokie buvo Eidukaitis, Galdikas, Kairiūkštis, mano mokytojas Gudaitis, Švažas, Čeponis, Kasiulis. Yra į ką lygiuotis. Kai pažiūriu į juos, nebesinori jokių modernių žaidimų“, – sako dailininkas Rimas Bičiūnas. Rudenį prasidedantis dailės gyvenimo bumas jį šįkart išmetė ant aukščiausios bangos. Didžiulė (50 paveikslų) paroda Rokiškio dvaro rūmuose, per 20 darbų kolekcija „Pylimo galerijoje“ sostinėje, visai neseniai Mokytojų namuose rodyta „Paletės“ 40-mečiui skirta paroda (visus 40 metų mėgėjų dailininkų studijai vadovavo vėlgi tas pats Rimas Bičiūnas). Pokalbis su R. Bičiūnu – „Jį pirmuoju išrinko Pikaso anūkė“. RESPUBLIKA
Antradienį prie Kryžių kalno esančią koplyčią, kurioje, lankydamasis Lietuvoje, mišias laikė popiežius Karolis Voityla, aplankė šeši ekspertai – apžiūrėjo griūvantį statinį, išklausė susirinkusiųjų nuomones, nebuvo tik Bažnyčios atstovo. Ekspertai per savaitę žada nuspręsti, ar suteikti koplyčiai kultūros vertybės statusą. Teigiama, jog kai Bažnyčia pareikš oficialią nuomonę, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba spręs, ar įtraukti koplyčią į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir remontuoti, ar ją griauti. „Popiežiaus koplyčia laukia nuosprendžio“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
