Pasvaidė akmenėlių tiek į kairę, tiek į dešinę, bet ir jie nebuvo itin kampuoti. Taip prezidentės Dalios Grybauskaitės vakar Seime perskaitytą metinį pranešimą įvertino partijų atstovai. „Pranešimas buvo puikus.“ Taip D.Grybauskaitei nusilenkė opozicinių partijų lyderiai, kurie po rinkimų tikisi jos paramos formuojant naują Vyriausybę. Tačiau užkulisiuose „Lietuvos ryto“ kalbinti politikai pripažino, jog šalies vadovės pranešimas buvo daug švelnesnis už, pavyzdžiui, pernykštį, be to, jame „net nėra už ko užsikabinti“. Prezidentės kiek pabaksnotas premjeras Andrius Kubilius padėkojo prezidentei už kritiką ir teisinosi, jog daugelio reformų jam įgyvendinti neleido Seimas bei opozicija.
Prezidentė D.Grybauskaitė, vakar Seime skaitydama metinį pranešimą, regis, jau kalbėjo su būsimuoju Seimu ir Vyriausybe. Šalies vadovė ypač pabrėžė, kad reikia partijų sutarimo dėl svarbiausių nacionalinių tikslų, svarbiausių darbų tęstinumo. Tai ji paminėjo ir kalbos pradžioje, ir pabaigoje. Susidaro įspūdis, jog šalies vadovė nepraleido pro ausis ankstesnių metinių pranešimų kritikos. Šį kartą ji vengė nuolat vartoti įvardį „aš“, atsargiau užsiminė apie asmeninius nuopelnus. Apskritai šis pranešimas buvo diplomatiškesnis nei ankstesni. Prezidentė suvokia, kad greitai jai teks dirbti jau su kita valdančiąja Seimo dauguma, nauja Vyriausybe, o santykiai gali būti kur kas labiau įtempti.
Tiesa, šalies vadovė nepraleido progos įgelti konservatoriams dėl bandymų ginti su jos palaiminimu atleistus FNTT vadovus. Partijų kovą dėl įtakos FNTT ji siejo su senu politikų įpročiu teisėsaugą naudoti politinėms sąskaitoms suvesti ir savo ramybei apsaugoti. LIETUVOS RYTAS
Prezidentės kalba – rinkiminė, o savivaldos problemos liko nuošalėje. Toks „Šiaulių krašto“ kalbintų savivaldybių vadovų įspūdis. Joniškio rajono vicemeras Gintaras Gadliauskas sakė, jog pritariąs Prezidentės teiginiui, kad jau reikia kalbėti apie „šiluminį skurdą“, kai žmonės nebeišgali susimokėti už šildymą. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas: „Manau, Prezidentė nelabai girdėjo, jog miestų situacija dėl šilumos ūkio yra skirtinga, o gal niekas nepasakė? Gal net nutylėjimo mechanizmas veikia“. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas mano, jog apie savivaldą, nors tai ir ne Prezidentės „sritis“, tokiame pranešime būtina kalbėti. Ypač, kad stiprėja valdžios centralizavimas, valdžių susipriešinimas. „Šiandien neaišku, ar ta savivalda iš viso reikalinga? – sako meras. – Ar tai dar valstybės institucija, ar tik “uabas„ valstybės funkcijoms vykdyti?“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Prezidentė kritikavo Vyriausybę. Prezidentė Vyriausybę gyrė. Taip skirtingai, kaip ir kasmet, įvertintas vakar Dalios Grybauskaitės perskaitytas trečiasis metinis pranešimas. Premjeras Andrius Kubilius: „Vertiname prezidentės išsakytas kritines pastabas. Nesame Vyriausybė, kuri pati sau nepripažintų visos eilės nepadarytų darbų ir pati savęs savikritiškai nevertintų. Bet taip pat norėčiau pasakyti, kad permainos ir reformos, kaip prezidentė nurodė metiniame pranešime, reikalauja ir sutarimo, ir bendrų pastangų. Mūsų reformų iniciatyvos ne visada sulaukdavo efektyvios paramos Seime“. Seimo pirmininkė Irena Degutienė: „Pranešimais atspindi priešrinkimines nuotaikas: žmonės kviečiami ateiti į rinkimus, partijos raginamos nedalinti nepamatuotų pažadų, būsimoji valdžia prašoma tęsti šaliai naudingus darbus. Nežiūrint, , ar kaire, ar dešine kelio puse, bet visi turime važiuoti viena kryptimi“. Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis: „Mano galva, jame nauja – Prezidentės kritika Vyriausybei: išleisti milijardai krizei suvaldyti, ypač ta dalis, kurioje kalbama apie „šilumos skurdą“. Šįsyk ji apibendrino padėtį Lietuvoje ne iš savo asmeninių, o iš valstybės pozicijų“. KAUNO DIENA
„Apžvelgta daug sričių, tačiau naujų idėjų beveik nebuvo. Labiausiai trūko detalesnės užsienio ir saugumo politikos analizės. Apie strateginius dalykus visai nekalbėta“,– LŽ sakė politologas Algis Krupavičius. Anot jo, kai per pastaruosius metus Lietuva „sugebėjo sugadinti santykius su kaimynais ir ne tik, teiginys apie sąjungininkus nuskambėjo gana ironiškai“. LIETUVOS ŽINIOS
Praėjusių metų gruodį Švietimo ir mokslo ministerija neatsakingai paskelbė dėl lėšų stygiaus šiemet nerengsianti Moksleivių dainų šventės ir tuo labai įskaudino entuziastingai jos laukusius moksleivius, tėvus ir mokytojus. Moksleivių dainų šventė – ne šiaip šventė, ne komercinės varžytuvės su reklamos intarpais ir turtingais rėmėjais pirmosiose eilėse. Kalbame apie tradiciją, kuri yra susieta su valstybe – juk su Dainų švente atkūrėme savo valstybingumą. Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, viešosios įstaigos „Polihimnija“ prezidentas profesorius Albinas Petrauskas, Moksleivių dainų šventės Dainų dienos meno vadovas Raimondas Katinas, Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas, Dainų švenčių fondo direktorius Juozas Mikutavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. – Publikacija „Be Dainų šventės mūsų vardas nebūtų Lietuva“. RESPUBLIKA
Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina pirmą kartą visuomenei viešai pristatydamas veiklos ataskaitą pareiškė, jog gatvėse nepasitenkinimą valdžios sprendimais reiškiantys žmonės gali tarnauti užsienio specialiosioms tarnyboms. „Žmonės galbūt iš patriotinių sumetimų eitynes daro, bet kita pusė kiekvieną mūsų veiksmą išnaudoja savo tikslui“, – sakė jis. Žymūs visuomenės veikėjai sako, jog Lietuvos saugumas veikia sovietiniais metodais, o atvirai reikšti nuomonę darosi pavojinga.
Kartu su G.Grina ataskaitą pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad užsienio tarnybos veikia itin agresyviai. „Jei mes susumuosim iš Baltarusijos, Kaliningrado, Sankt Peterburgo pusės prieš Lietuvą nukreiptas žvalgybos jėgas, tai jos keleriopai viršys Lietuvos saugumo pajėgas“, – sakė jis. Pasak A. Anušausko, yra nemažai informacijos apie užsienyje verbuojamus Lietuvos verslininkus. VAKARO ŽINIOS
Nacionalizuoto uosto akvatorijoje stovėjusio deviacijos įrenginio netekusi Aurelija Trečekauskienė toliau bando įrodyti, kad šį objektą buvo įsigijusi teisėtai. Kovo pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, kad prieš dešimtmetį sudarytas sandoris dėl įrenginio įsigijimo yra neteisėtas ir niekinis. 2002 m. tuometinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos juristo Sauliaus Trečekausko žmona stulpą varžytinėse nusipirko vos už 100 litų. Atsakovė šioje byloje buvo ir Susisiekimo ministerija. Iš jos teismas priteisė sumokėti A. Trečekauskienei 100 Lt. Be to, iš A.Trečekauskienės ir ministerijos buvo priteista po 50 Lt teismo išlaidų. VAKARŲ EKSPRESAS
Iš daugiau kaip 10 000 šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų dirba tik 1190 – taigi apie 14 procentų. Nuteistieji dirba trijose valstybės įmonėse – prie Pravieniškių, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų. Kiti dienas leidžia tinginiaudami. Apie tai kaip įsidarbina kaliniai skaitykite straipsnyje „Nuteistieji bausmes atlieka tinginiaudami“ AKISTATA
