Smarkiai ūgtelėjo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderio paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus reitingas. 10,6 proc. apklaustųjų mano, kad šis politikas geriausiai atstovauja jų interesams (spalį tokių buvo 4,8 proc.). Dar didesnį šuolį A.Butkevičius padarė kitoje lentelėje. Būsimąjį premjerą palankiai įvertino net 52,3 proc. (buvo 34,3), nepalankiai - 19,4 proc. (buvo 25,8) žmonių. Partijų rikiuotė daugmaž atitinka ką tik vykusių rinkimų rezultatus. Įį Seimą su „Drąsos keliu” patekusi buvusi teisėja Neringa Venckienė įvertinta gana prieštaringai, dažniau su minuso ženklu. Tai rodo lapkričio 9-19 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" reprezentatyvios apklausos rezultatai. LIETUVOS RYTAS
"Vakar ypač pajutau, kad labai didžiuojuosi savo vyru, kad jis yra aukštos kultūros žmogus ir jis niekada nepasakytų tokių žodžių, niekada neįžeistų žmonių, netgi aršiausių politinių oponentų. Ir todėl manau ir tikrai tikiu, kad mano vyras ir jo bendražygiai atneš Lietuvai kitą politinę kultūrą." - Išskirtiniame interviu "Respublikai" Janina Butkevičienė sako nei labai džiūgaujanti, nei labai išgyvenanti dėl to, kad jos vyras Algirdas Butkevičius paskirtas premjeru. Ji žino, kad jam bus sunku. Žino, kad jai irgi lengva nebus. Visų pirma dėl to, kad vyriausiąja specialiste įmonėje "Energetikos agentūra" dirbanti ekonomistė nemėgsta viešumo. Be to, premjero pareigos yra vieta, kuriai bene daugiausia kliūva kritikos strėlių. RESPUBLIKA
Didžiuojamės mūsų Jonuku, kuris taip aukštai iškilo. Taip vienas per kitą kalbėjo paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus giminės, buvę mokytojai, jaunystės draugai. Kodėl Jonuku? "Tik pamanykite, kaimo vaikas ir pasiekė tokių aukštumų! Gerai prisimenu, kaip Jonukas žaidė kieme", - kalbėjo Radviliškio rajono Paežerių kaimo gyventoja Stasė Radavičienė. i moteris gerai pažįsta Jono ir Bronislavos Butkevičių šeimą, kurioje augo būsimasis premjeras su seserimis Genovaite ir Janina. "Jonukas, Jonas jo vardas buvo", - tikino ir pirmoji Butkevičiaus mokytoja Zofija Rulienė. Patvirtindama savo žodžius, buvusi Užuožerių pradinės mokyklos mokytoja nuvalė dulkes nuo senų klasės dienynų ir parodė įrašus, kad rašto, matematikos, piešimo mokė ne Algirdą, o Joną Butkevičių. Bet kodėl Jonas? Visa Lietuva jį vadina Algirdu, - "Lietuvos ryto" televizija paklausė dabar jau pensininkės mokytojos. "Nežinau... Vardą pasikeitė", - kiek sutriko Z.Rulienė. Kada jos auklėtinis Jonas Butkevičius tapo Algirdu, mokytoja sako neprisimenanti. Tiesiog vieną dieną sužinojo, kad Jonas - jau nebe Jonas, o Algirdas. LIETUVOS RYTAS
"Anksčiau turėjau du vardus, buvau Jonas Algirdas Butkevičius. Du vardus ir ilgą pavardę buvo sunku įrašyti į tam tikrą langelį. Bet aš buvau krikštytas Algirdo vardu. O kad buvau ir Jonas, tai čia mūsų giminės tradicija - senelis buvo Jonas, tėvas Jonas ir aš turėjau būti Jonas. Paskui, atrodo, mano studijų laikais buvo keičiami pasai ir aš vieno vardo atsisakiau. Algirdo vardas man labiau buvo prie širdies, tad šį vardą ir pasilikau", - mįslinga virsmą iš Jono į Algirdą aiškino politikas. Jis sako, kad grįžęs į tėviškę atsiliepia ir Jonu šaukiamas. LIETUVOS RYTAS
Politikai, jei laimi rinkimus, Lietuvoje iškart užpuolami. Ne eilinių rinkėjų, bet politologų. Nors joks politologas nedrįstų apkramsnoti olimpiadoje laimėjusio Lietuvos sportininko. Tad kas yra mūsų politologai, iškart drįstantys apkramsnoti demokratiškai išreikštą Lietuvos žmonių nuomonę? Viena politologė (Nida Vasiliauskaitė) jau trimituoja, kad "Seimo rūmai dega". Tarsi budėtų netoli Gedimino prospekto įsikūrusioje gaisrinėje. Vladimiras Laučius pareiškia, kad viešojoje erdvėje nugalėjo konservatoriai-krikdemai ir liberalai. Įdomu, kaip nugalėjo, jei atsidūrė opozicijoje. - "Respublikos" savaitės žmonės - šalies politologai, kurie, net nelaukdami, kol bus per 15 dienų suformuota nauja Vyriausybė, net nelaukdami, kol Vyriausybė padirbės 100 dienų, jau puolė tą dar nesuformuotą darinį kritikuoti, analizuoti ir šiaip tapo neklystančiaisiais orakulais. Leiskime išrinktiesiems pradėti dirbti. Sudėlioti naująją Vyriausybę. Apie Vyriausybes sprendžiama iš pasiektų rezultatų. Ne iš simpatijų ar antipatijų. Ne iš politinės apsikiauksėjimo priedermės. RESPUBLIKA
Bene labiausiai pritvinkęs skaudulys Lietuvoje, be savižudybių, yra emigracija. Pirmaujame pagal didžiausią emigrantų skaičių Europoje, tenkantį 1 000 gyventojų. Dėl to, anot ekspertų, darbo rinka nuseko iki dugno. Tačiau žmogiškąja prasme praradimai yra kur kas drastiškesni ir kartais neatitaisomi. Tad apie emigracijos padarytas žaizdas vis dažniau prabyla ir menininkai. Tačiau sociologai ramina, jog į tai nereikia žiūrėti kaip į baubą, o kai kurie tautiečiai tikina, esą svetur yra laimingi kaip niekad. Tačiau kai emigracija įgauna tokį mastą, kai kasmet pradingsta piliečiai, kurių skaičius siekia Lietuvos dešimtuke buvusių miestų gyventojų skaičių, tai jau yra rimta problema. Akcentuojamos ne tik ekonominės priežastys, bet ir valdžios abejingumas žmogui, kai kitur į jį ir jo problemas visai kitaip žiūrima. VAKARŲ EKSPRESAS
"Problema šalyje yra pripažįstama, per vykusius rinkimus emigracijos stabdymo klausimas buvo iškeltas, bet realių priemonių nebuvo pasiūlyta. Kita vertus, gyvename XXI amžiuje, globalizacijos epochoje, gyventojų srautų judėjimas yra neišvengiamas, tik reikėtų skirti vargo emigraciją ir kai žmonės išvyksta studijuoti, ieškodami geresnių universitetų, siekdami asmeninės karjeros perspektyvos", - sakė socialinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politologijos katedros vedėjas Saulius Šiliauskas. - "Sociologai, antropologai kalba apie tautos išsivaikščiojimą. Aš manau, kad apeliavimu, pamokslavimu apie neva išvykstančių nesąmoningumą situacijos tikrai nepataisysim". VAKARŲ EKSPRESAS
