Kalendoriuje dvi datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – skiria tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant – trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės. 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kad kiekviena diena žmogaus gyvenime paženklinta meile, atsakomybe ir patriotizmu, siekiu padaryti savo aplinkoje maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė – yra sėkmės garantas. Labai skaudu, kad tokios mažytės, unikalios Lietuvos žemėje tiek purvo politikoje, tiek nelaimingų ir pamestų vaikų, tiek daug buitinį smurtą patiriančių moterų, tiek daug ponų, turinčių asmeninių ambicijų bet kokia kaina būti reikšmingais. Norisi tikėti, kad tai laikina. Sodas, pasodintas mūsų, tėvų ir senelių Tėvynės Lietuvos žemėje, tvirtai įleidęs šaknis saugos išmintį ateities kartoms. Su švente, su viltinga ateitimi. Vardan tos Lietuvos. VAKARŲ EKSPRESAS
Sekmadienį Kovo 11-osios proga bus įteikta Valstybinė Nepriklausomybės stipendija. Ji šiemet paskirta jaunam (31 m.) mokslininkui, istorikui Artūrui Svarauskui už tarpukario krikščioniškosios demokratijos Lietuvoje tyrinėjimus. „Aš kaip istorikas visada prisimenu, koks tuo metu, 1990 metais, buvo visuomenės susitelkimas, patriotinis pakilimas, vieningumas ir ryžtas. Jo nestigo, nors ir tuo metu ekonominė situacija nebuvo lengva. Norėtųsi, kad ir šiandien dėl menkų, kai kuriais atvejais net savanaudiškų interesų nebūtų atsisakoma patriotiškumo. Tačiau šiandien finansiniai dalykai labai dažnai nusveria šiuos patriotinius jausmus. To idealizmo aš labai pasiilgstu“, – sakė A. Svarauskas. Valstybės dienos išvakarėse „Respublika“ su juo kalbėjosi apie mokslo padėtį Lietuvoje ir patriotiškumą. „Idealistais būkime nors Kovo 11-ąją“. RESPUBLIKA
Švedo Jono Ohmano ir lenko Kšyštofo Kolanovskio nepataikaujantis žvilgsnis į 22-ąjį nepriklausomybės gimtadienį pažyminčią Lietuvą turėtų priversti susimąstyti. Šie du užsieniečiai seniai serga už mūsų šalį. „Tikroji laisvė nėra pigi, bet užtat labai saldi“, – įsitikinęs švedų dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas, vertėjas J. Ohmanas, Lietuvoje gyvenantis 20 metų. Švedų žurnalistas, kalbėdamas apie laisvės skonį, patikslino, kad jis gali ir apkarsti dėl politinių sprendimų, dėl valdžios elgesio su piliečiais, dėl daugelio dalykų, liudijančių apie laisvę, kuriai nėra įsipareigota arba tie įsipareigojimai pamiršti. Lenkas K. Kolanovskis, Lietuvą pažįstantis 14 metų, Kovo 11-osios proga mūsų šaliai linkėjo „savo rankomis sukurti kuo daugiau pagrindo didžiuotis ne tik praeitimi, atkurta nepriklausomybe ir pasiekimais krepšinyje, bet ir savo gyvenimu XXI amžiuje“. „Švedas ir lenkas – apie lietuviškos laisvės skonį“. KAUNO DIENA
Penktadienį Šiaulių miesto mokyklų moksleiviai dieną pradėjo Lietuvos himno giedojimu mokyklose, o vidudienį daugiau nei 500 miesto gimnazijų ir progimnazijų moksleivių himną giedojo centriniame miesto skvere. Taip Šiaulių jaunimas pasitinka 22-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Mokiniai su išradingai pasigaminta tautine atributika, su tautinėmis ir mokyklų vėliavomis prieš vidurdienį iš įvairių pusių žygiavo į skverelį prie miesto Savivaldybės. Šiemet himno giedojimo akcija centrinėse Lietuvos miestų aikštėse surengta antrus metus iš eilės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaune mįslingai pradingusi Vyčio Kryžiaus vėliava per Kovo 11-osios iškilmes vėl bus iškelta prie Nežinomo kareivio kapo. Ją žadama saugoti akyliau nei iki šiol. Kaip jau anksčiau buvo pranešta, atidesni kauniečiai per Vasario 16-osios minėjimą pastebėjo, jog keliama ne tradicinė Vyčio Kryžiaus, bet Vytauto Didžiojo vėliava. Kodėl buvo sulaužyta tradicija, atsakomybės niekas neprisiėmė. Pasak šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado Minvydo Mikalausko, dingus ir neatsiradus senajai vėliavai nuspręsta pasiūti naują. Sekmadienį per šv. Mišias ji bus pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. „Paskui vėliava bus iškilmingai nešama per Laisvės alėją, kad visi ją pamatytų ir pagaliau pasibaigtų tos kalbos“, – sakė M. Mikalauskas. Dabar Vyčio Kryžiaus vėliava keliama per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) ir Lapkričio 23–iąją, Lietuvos kariuomenės dieną. „Dingusios Vyčio Kryžiaus vėliavos vietoje suplevėsuos nauja“. KAUNO DIENA
Pasibaigus Vidaus reikalų ministerijos skelbtam konkursui į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus vietą, buvo gauti tik du pareiškimai. Kandidatų pavardes paskelbti ketinama pirmadienį motyvuojant, kad tikimasi pareiškimų sulaukti ir paštu. Tuo tarpu politikai ragina Vyriausybę į postą grąžinti Vitalijų Gailių. Į FNTT kėdę taikosi analogiškame konkurse 2010 metų birželį nesėkmingai pasirodęs šios tarnybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Jucevičius ir neįvardijamas asmuo, kuris nėra vidaus reikalų sistemos darbuotojas. Šaltinių teigimu, K. Jucevičiui jau anksčiau buvo siūloma laikinai vadovauti FNTT. Tiesa, jis pats tokias kalbas neigia.
Tuo tarpu šiandien Seime šaukiamas neplanuotas Antikorupcijos komisijos posėdis, jame bus svarstomas kreipimasis į Vyriausybę, kad ji panaikintų vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus, kuriais iš darbo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai V. Gailius ir Vytautas Giržadas. Tai Vyriausybei padaryti įstatymai leidžia. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį turėtų apsispręsti dėl ministro R. Palaičio likimo, kuriuo nebepasitiki premjeras Andrius Kubilius ir pasirašė teikimą prezidentei dėl ministro atstatydinimo. Jei prezidentė teikimo nepasirašys, politikai žada ministrui rengti interpeliaciją. Buvęs FNTT vadovas V. Gailius penktadienį „Respublikai“ sakė, kad baigia rašyti ieškinį dėl neteisėto atleidimo ir kitos savaitės pradžioje jį įteiks teismui. „Mūšis dėl FNTT vadovo tebesitęsia“. RESPUBLIKA
Kaip atkeršyti prieš prezidentę drįsusiam stoti premjerui Andriui Kubiliui? Pabandyti suskaldyti konservatorių gretas! Taip nutarė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės komanda. Prezidentūra ėmė spausti kai kuriuos Seimo konservatorius, kad šie pakeistų požiūrį į liberalcentristų deleguotą vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Mat šią savaitę premjeras prezidentei oficialiai pasiūlė atleisti R. Palaitį, nors šalies vadovė ministrą yra aiškiai parėmusi, kai kilo triukšmas dėl jo išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus bei Vytauto Giržado. Politikų nuomonės dėl to, kaip elgsis tokio neregėto A. Kubiliaus akibrokšto sulaukusi D. Grybauskaitė, išsiskyrė. Vieni mano, kad prezidentė greičiausiai atmes premjero teikimą, kiti – kad prezidentė tiesiog negali neatleisti R. Palaičio.
Vis dėlto yra ženklų, kad Prezidentūroje, kuri galutinį žodį paskelbė tarsianti kitos savaitės pradžioje, rimtai svarstoma, ar nevertėtų duoti atkirčio išdrąsėjusiam premjerui. Seimo konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos patvirtinimu, šiomis dienomis D. Grybauskaitės patarėjai kvietėsi į Prezidentūrą kai kuriuos jo vadovaujamos frakcijos narius ir spaudė juos pakeisti neigiamą požiūrį į R. Palaitį. Tačiau J. Razma nenorėjo atskleisti nei prezidentės komandos spausto konservatoriaus pavardės, nei kokios paramos vidaus reikalų ministro istorijoje prašė Prezidentūra. „Prezidentės komanda dūrė įsidrąsinusiam A. Kubiliui“. LIETUVOS RYTAS
Ketvirtadienį Vilniuje nufilmuotos pirmosios vaidybinio filmo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį scenos. Lietuvių genijų vaidina jo provaikaitis pianistas Rokas Zubovas. Filmą kuria britų režisierius Bobas Mulanas (Mullan) pagal jo paties rašytą scenarijų. Filharmonija tą dieną buvo atsukusi laikrodį šimtmečiu atgal – neatpažįstamai pasikeitę, su senoviškais frakais, Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai griežė M. K. Čiurlionio poemą „Miške“, žvilgčiodami į medinius pultelius – šie buvo sumeistrauti tik šia proga. Publika taip pat buvo kita: damos kaip iš praėjusio amžiaus atviruko: nuogais pečiais ir ant jų užmestais puriais kailiais... Koncerto klausėsi ir „Sofija Kymantaitė“ – jos vaidmenį kuria Kauno dramos teatro aktorė Inga Mikutavičiūtė. Pasak R. Zubovo, filmas statomas ne tiek Lietuvos žiūrovui, kiek pasauliui. „Jis orientuotas į tą žiūrovą, kuris nebuvo Lietuvoje, kuris nieko gal nė nežino apie M. K. Čiurlionį, ir jį turėtų sudominti tragiškas lietuvių dailininko likimas“, – sakė aktorius. „M. K. Čiurlionio vaidmenį kuria provaikaitis“. RESPUBLIKA
Šiuo metu Vilniuje – puiki galimybė pamatyti paties Rembrandto tapytą jo portretą „Rembrandtas, atsirėmęs į akmeninę palangę“. Iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge į Vilniaus paveikslų galeriją atvežtoje parodoje „Fecit ad vivum. Dailininkų portretai XVI–XVIII amžių Vakarų Europos graviūrose“ galima pamatyti daugybę dailės korifėjų – Ticianą, Peterį Paulių Rubensą, Albrechtą Diurerį, Karavadžą ar Mikelandželą. Aštuoniose muziejaus salėse eksponuojama net 100 iš Ermitažo atgabentų grafikos darbų. Viena jų paversta kino sale, kurioje rodomi filmai apie Ermitažo muziejų ir jo rinkinius. „Tai jūsų šalyje pirmoji Ermitažo paroda. Ji žymi muziejinių ryšių pradžią tarp naujosios Rusijos ir naujosios Lietuvos. Mes jau pakankamai pailsėjome vieni nuo kitų, todėl dabar laikas pradėti kūrybingai bendradarbiauti“, – sakė Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis. „Dailės genijų veidai“. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir miesto vicemeras Vytautas Čepas savaitgalį surengė reidą miesto centre, domėdamiesi. kaip viešieji užrašai atitinka Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. „Kas čia? Manikiūro kabinetas?“ – ironiškai klausė V. Čepas, skaitydamas centre itin išpopuliarėjusių kavinukių angliškus pavadinimus. Labiausiai specialistus nustebino situacija Lietuvininkų aikštėje. Čia įsikūrusios įstaigos vieningai vengė gimtąja lietuvių kalba pasakyti, ką parduoda ar kokias paslaugas teikia. Visų iškabas puošė tik prekės ženklai. „Tai Lietuvininkų aikštė, turinti tokį gražų simbolinį pavadinimą. Čia stovi didžio lietuvio Martyno Mažvydo paminklas. Kaip žmonės gali būti taip apsileidę, kad savo gimtąja kalba nesugebėtų parašyti žodžio “parduotuvė„,“kavinė„ ar panašiai“? – stebėjosi V. Čepas. Panaši situacija – ir kitur. Ketinama klausti Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos, kokios yra tikslios taisyklės ir ar galima nubausti pamiršusius lietuvių kalbą verslininkus. VAKARŲ EKSPRESAS
Artėjanti Kovo 11-oji primena ne tik lemtingus valstybės istorinius įvykius, bet ir pareigas, kurios kartais atsieina nepigiai. Už vėliavos neiškėlimą valstybinių švenčių proga vis dar baudžiama administracine bauda. Nors, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, ne tokiu būdu išreiškiamas patriotizmas. Į Radviliškio r. Giedraičių kaime gyvenančio Vaido Gvaldos duris kovo 7-ąją pasibeldę policijos pareigūnai įteikė šaukimą į teismą arba liepė susimokėti 10 litų baudą už tai, kad prie nuosavų namų kaime vasario 16-ąją nebuvo iškabinta Lietuvos vėliava. Vyras guodėsi esąs nusivylęs, kad tokiu būdu yra keliamas patriotiškumas. „Kodėl šiuo sunkiu laikotarpiu, kai gyventojai vos išgali maisto nusipirkti, žmonės verčiami pirkti vėliavas, kurios kainuoja ne vieną ir ne du litus – ar manoma, kad tai kels žmonių pilietiškumą ir tautiškumą?“ – vykdomų sankcijų prasmės nesuprato V. Gvalda. Šiandien už vėliavos neiškėlimą valstybinių švenčių progomis piniginę gali tekti paploninti nuo 10 iki 30 litų, o valstybės ir savivaldybių institucijoms – nuo 30 iki 60 litų. „Patriotizmas keliamas baudomis“. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdoje valstybinės vėliavos įstatymo pažeidėjams Kovo 11-ąją fiksuoti metamos visos pajėgos – 10 skyriaus pareigūnų. Šį kartą neiškabinę vėliavos sulauks ne tik netiesioginio pabarimo, bet ir atitinkamų sankcijų. Žadama, jog budrios specialistų akies neišvengs nei daugiabučių, nei individualių namų gyventojai, juo labiau įvairių įmonių ir įstaigų savininkai. Tiesa, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nebuvo toks kategoriškas. Jo teigimu, bausti įmones ir įstaigas būtina, mat jos turi būti pavyzdys kitiems, tačiau į vėliavų neiškabinusius individualių namų gyventojus, jo nuomone, reikėtų žvelgti kiek atlaidžiau. Galbūt priminti, įspėti, padėti iškabinti, tačiau neskubėti bausti. „Baudomis patriotizmo ir meilės tėvynei neįkvėpsi“, – sakė meras. „Kovo 11-ąją – vėliavų reidas“. VAKARŲ EKSPRESAS
Policija nuo trečiadienio nesėkmingai mėgina surasti iš savo namų išėjusią ir dingusią kaunietę paauglę. 15-metė Gabrielė Griniūtė iš savo namų senamiestyje, D. Poškos gatvėje, į „Aušros“ gimnaziją Laivės alėjoje išėjo trečiadienio rytą. Daugiau artimieji jos nematė. Gimnazijos mergina taip ir nepasiekė. Gabrielė dingo nepasiėmusi nei asmens dokumentų, nei daugiau daiktų nei įprastai. Mergina šeimos nariams nepaliko jokių užuominų apie pabėgimą. Paskutinį kartą jos mobiliojo telefono skambutis užfiksuotas Kaišiadorių rajone, kur, pasak artimųjų, ji neturėjo jokių pažįstamų. Šeimos nariai mėgino jai prisiskambinti, tačiau iš pradžių niekas neatsiliepė, o paskui ryšys nutrūko. Merginos mama Kristina Jasiulionienė nerimauja, kad dukra gali būti pagrobta. „Paauglė prapuolė be pėdsakų“. LIETUVOS RYTAS
