Mūsų šalyje nekompensuojama net 10 inovatyvių vaistų, kuriuos Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO (ang. European Society of Medical Oncology)) rekomenduoja metastazavusio krūties vėžio gydymui. Šiuo metu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų skyriaus vertinimui yra pateiktos net 8 bylos metastazavusiam krūties vėžiui. Kai kurie vaistų gamintojai vertinimo ir vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašus laukia jau ne vienerius metus.
Pasak farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ atstovės Sonatos Matulevičienės, farmacinės kompanijos yra linkusios bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ir sudaryti Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, tarp jų ir tokias, kurios numato, kad valstybė mokės tik už veiksmingą inovatyvų vaistą onkologinės ligos gydymui. Tokia praktika yra taikoma daugelyje Europos šalių, įskaitant Estiją, Lenkiją, Bulgariją.
„Vaistų efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais ir farmacinės kompanijos, kurios yra garantuotos savo produkto efektyvumu, tikrai prisiimtų šią riziką, jos neturi ko bijoti“, – sako S. Matulevičienė.
Vaistų prieinamumas blogiausias ES
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas pastebi, kad geriausi gydymo ir išgyvenamumo rezultatai pasiekiami, jei diagnozė yra savalaikė, o efektyviausias mokslu pagrįstas gydymas yra prieinamas ankstesnėse gydymo linijose.
„Lietuvoje šiuolaikiškų vaistų prieinamumas yra vienas blogiausių Europos Sąjungoje, o pacientus, kuriems reikiamo gydymo nekompensuoja valstybė, gelbėja tik specialios programos, pagal kurias įmanoma gauti šiuolaikiškus medikamentus. Su tokiomis problemomis, kokios yra Lietuvoje, pacientai susiduria tik trečiojo pasaulio šalyse, bet ne Europoje“, – pranešime spaudai pastebi onkologas chemoterapeutas A. Česas.
Pašnekovui antrina Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė: „Man yra tekę dirbti Prancūzijoje, kai dažnai nepraėjus nė metams nuo vaisto registravimo, jau galėdavau jį skirti pacientui. Lietuvoje metastazavusiu agresyvios formos krūties vėžiu sergančias moteris mes gydome senais vaistais ir jų deriniais, kurie nėra tokie veiksmingi, didina komplikacijų ir hospitalizacijos riziką.
Tai yra papildomas iššūkis ir krūvis visai šalies medicinos sistemai. Kartu tai pasitikėjimo gydančiu onkologu, bendrai visa medicina klausimas. Labai sudėtingos situacijos būna tada, kai prašoma tęsti gydymą, o reikiamų vaistų nėra, tada ir skundai, nepasitenkinimas, ypač, kai išgirstama, kad kažkam pavyko gauti ar nusipirkti nekompensuojamus vaistus. Taip neturėtų būti, visi turi turėti vienodas galimybes gydymui.“
Šiandien inovatyvūs metastazavusio krūties vėžio gydymo vaistai, tokie kaip, pavyzdžiui, antikūnų vaistų konjugatai, yra kompensuojami daugelyje Europos šalių, net ir tokiose kaip Bulgarija, Serbija, Rumunija.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako suprantantis su kokiais iššūkiai susiduria pacientai, siekiantys didesnio gydymo prieinamumo. Ministras mini, kad valstybei svarbu išlaikyti teisingumą visų pacientų atžvilgiu, nepriklausomai, kokia liga jie serga – tam skiriamos visos pastangos, siekiant subalansuoti negausius sveikatos apsaugos išteklius.
„Vertinu pacientų ir gydytojų įsitraukimą į procesą ir jų pateikiamus siūlymus, atviras diskusijas. Tačiau vien vaistų vertinimo proceso gerinimas norimo efekto neduoda – faktas toks, kad mes už sveikatos apsaugos paslaugas sumokame perpus mažiau nei tai daro vidutinis europietis. Tai skausmingai atsispindi ir vaistų prieinamume, tad raginčiau tiek pacientus, tiek gydytojus kelti platesnius klausimus, palaikant siūlymus didinti viešuosius išteklius, skirtus sveikatos apsaugai“, – teigia A. Dulkys.
Ministras mini ir tai, kad derybos dėl vaistų prieinamumo su gamintojais būna sunkios. „Neužmirškime, kad kitoje stalo pusėje sėdi farmacijos atstovai, kurie labai puikiai moka skaičiuoti, todėl nėra suinteresuoti, kad Europos Sąjungos valstybės vestų bendras derybas su vaistų įsigijimų, taip didinant jų prieinamumą pacientams. Tenka pasikliauti savo jėgomis, atstovaujant pacientams“, – teigia ministras.
Reikalinga valstybės pagalba
Metastazavusiu krūties vėžiu sergančios pacientės gydymo tikslas – sustabdyti vėžio plitimą, atitolinti progresavimą, išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti išgyvenamumą. Kuo ilgiau vėžys neprogresuoja, tuo ilgiau moterys gali auginti vaikus, anūkus, eiti į darbą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
„Dėl vėluojančių sprendimų ir ilgų vertinimo procedūrų mūsų šalyje, efektyvus gydymas agresyviu metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms moterims vis dar neprieinamas, kas atsakys už per ankstyvas jų mirtis? Turime dėti visas pastangas, kad ir mūsų šalies moterims būtų prieinami efektyviausi gydymo metodai, lėšos turėtų būti išleidžiamos tik efektyviems vaistams, kurie gali prailginti gyvenimą ir sukelti mažiau nepageidaujamų šalutinių poveikių.
Deja, kol kas agresyviu metastazavusiu krūties vėžiu sergančios moterys inovatyvius vaistus gali gauti tik gydytojų konsiliumui nutarus per įvairias pagalbos programas, kurias paprastai inicijuoja farmacinės kompanijos, arba surinkus finansinę paramą ir tiesiog nupirkus reikiamą vaistą. Kiek tenka bendrauti su farmacinių įmonių atstovais, kai ieškome pagalbos pacientams, daugelis bendrovių yra atviros ir linkusios bendradarbiauti, supranta dažnai sudėtingą pacientų situaciją mūsų šalyje ir stengiasi rasti būdų, padedančių gauti reikiamus vaistus. Aišku, tai užtrunka ilgai, daug greičiau pacientai gauna reikiamą gydymą, kai gydytojai gali paskirti jiems jau kompensuojamą vaistą“, – pastebi asociacijos Onkologija.lt vadovė Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad jokios pacientų organizacijos, paramos programos ir fondai nepakeis šios situacijos iš esmės, jei nebus pagalbos ir sprendimų iš valstybės institucijų.
Asociacija Onkologija.lt yra viena iš Vėžio gydymo paramos fondo steigėjų. Per 7 metus fondas surinko per 600 000,00 eurų onkologinių pacientų šiuolaikiškam ir efektyviam gydymui, kurio nekompensavo valstybė.
