Savivaldybė sako, norinti šiuos šiukšlių šalintuvus užvirinti amžiams, o tiems kas to daryto nenorės grasina didesniais mokesčiais.
Šiukšlių šalintuvai – arba liaudiškai tariant vamzdžiai naujai statomuose miegamuosiuose rajonuose įrengti dar praėjusio amžiaus septinto ir aštunto dešimtmečių sandūroje. Šiaip laikais jie ne tik nebeūkiški, per vamzdį namas praranda dalį šilumos,neleidžia rūšiuoti atliekų, bet tūkstančiams miestiečių kelia ir daugybę kitų rūpesčių.
Tvarkos stoką pripažįsta ir Vilniaus miesto savivaldybė. Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus direktorius sako, reta iš daugiau nei 3000-čių šiukšlių šalintuvus turinčių laiptinių neturi problemų.
„Daugumoje atveju tie vamzdžiai yra apleisti, jų eksploatavimas, valymas, nuolatinis tikrai gula ant gyventojų pečių“, – sako Valdas Juodis, savivaldybės atstovas.
Nepatogumu kyla ir atliekų vežėjams. Jiems prie purvinų šachtų tenka gerokai pavargti.
„Rankiniu būdu reikia nukelinėti sunkius konteinerius, juos stumdyti, nes rampos nėra pritaikytos konteinerių nuvažiavimui. Grynai rankinis darbas mes dėl to turime didelių problemų su vežėjais, jie pagrįstai skundžiasi“, – teigia V. Juodis.
Todėl savivaldybė norėtų visus šiukšlių šalintuvus užvirinti amžiams. Vietoj jų gyventojams pasiūlyti naujus konteinerius lauke. Juk per ateinančius porą metų mieste ketinama įrengti net 750 naujas – požemines ir pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles, plėsti didelių gabaritų surinkimo aikštelių tinklą. Tuo tarpu Vilniaus regione gyvenamuosius namus administruojančios įmonės „Mano Būstas“ vadovė tvirtina atsisakyti šiukšlių šalintuvų gyventoju ragina jau seniai, tačiau daugelis tam priešinasi.
Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė sako, kad kai kuriems žmonėms tai yra patogu.
„Taip žmonės yra įpratę naudotis, yra name senyvų, ligotų žmonių, kuriems yra patogu už durų išmesti tas atliekas, nereikia eiti ieškoti konteinerinės aikštelės ir panašiai“, – sako A. Dapkūnienė.
Tačiau savivaldybė nusiteikusi ryžtingai. Tiems, kas iki šiukšlių surinkimo aikštelės nueiti tingės gali tekti plačiai atverti pinigines.
„Kai aikšteles įrengsime, tikrai siūlysime ir primygtinai galbūt net siūlysime uždarinėti vamzdžius. Tą bandysime pasiekti diferencijuodami mokesčius. Ta prasme namai – gyventojai, kurie turės aikštelę skirta visom atliekom ir po senovei pasiliks prie vamzdžių jie tikrai mokės daugiau. Kiek daugiau? Bijau pasakyt – du tris kartus“, – sako V. Juodis.
Įvedu tokią tvarką, daugelis žmonių gali būti priversti mokėti daugiau, net jeigu šiukšlių vamzdžiai mielai nesinaudotų.
„Būtina balsuoti daugumai butų ir patalpų savininkų. Tą daugumą, tuos daugumus balsus labai sudėtinga surinkti“, – sako A. Dapkūnienė.
Pasak Lietuvos būsto rūmų teisininko, teismų praktika rodo, kad net užvirinus vamzdžius pakeisti šį daugumo sprendimą nėra sunku.
Norint išvengti nutarimą reiktų patvirtinti notaro parašu. O gyventojams nusprendus šiukšlių šalintuvą išmontuoti galutinai – tą padaryti bus dar sunkiau. Sprenimą patvirtinti turi visi namo gyventojai be išimties.
