„(...) šioje vietoje nėra jokių istorinių sąsajų su Izraelio valstybe, (...) sniego žmonių skulptūra, kuri nuo 2021 metų pastatyta skvere, niekaip nesiriša su Izraelio valstybės vardu ir jos gyventojais“, – nurodome kreipimesi.
Gyventojai teigia patys prisidėję prie šio skvero įrengimo – pasodinę per 150 krūmų sodinukų, tad prašo konsultuotis priimant sprendimus ir netvirtinti pavadinimų, kurie „yra tikri svetimkūniai jaukioje mūsų senamiesčio aplinkoje“.
Suteikti vienai iš sostinės erdvių Izraelio pavadinimą Vilniaus savivaldybė nusprendė gavusi šios šalies ambasados prašymą, vis dėlto galutinį sprendimą priima miesto taryba.
Pasigenda diskusijų su bendruomenėmis
Anksčiau šiuo vardu planuota pavadinti Senamiesčio skverą, esantį Bazilijonų ir Arklių gatvių sankirtoje, tačiau dėl planuojamo užstatymo tokia idėja atmesta.
Šiam siūlymui nepritarė ir vietos bendruomenė. Kaip BNS teigė Gėlių parko bendruomenės vadovė Monika Matulionė, Izraelio vardo suteikimui nepritaria „keli šimtai Vilniaus gyventojų“.
„Kvietėme savivaldybės atstovus surengti viešą gyventojų diskusiją šiuo klausimu. Mūsų kvietimas buvo ignoruotas, nežinome kodėl“, – sakė ji.
Pasak bendruomenės atstovės, jai taip pat nėra aišku, kodėl Izraelio vardą dabar norima suteikti skverui Naujamiestyje, kur su Izraeliu „nėra jokių istorinių sąsajų“.
„Kodėl tas skveras turėtų gauti jo vardą, kai yra daugybė kitokių adekvačių galimų pavadinimų tam skverui, pavyzdžiui, tai galėtų būti Mėlynųjų vandenų skveras, tiesiogiai susijęs su kunigaikščiu Algirdu. Nuspręsti turi gyventojai, kurių nuomonės, deja, savivaldybė žinoti nenori“, – sakė M. Matulionė.
Bendruomenės vadovė taip pat teigė nesuprantanti, kodėl apskritai Vilniuje turėtų atsirasti erdvė, pavadinta Izraelio vardu.
„Pasaulyje nežinome tokios praktikos, kad vieša vieta laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje būtų pavadinta okupanto vardu. Kad Izraelis okupuoja Palestiną, yra akivaizdus faktas, kurį pripažįsta ir Jungtinės Tautos, ir Europos Sąjunga, ir beveik visos pasaulio valstybės, ir pasaulinės žmogaus teisių organizacijos“, – kalbėjo ji.
Tarptautinė bendruomenė ne kartą ragino Izraelį nutraukti okupaciją palestiniečių teritorijose, nes yra neteisėta pagal tarptautinę teisę.
Reikalavimas – tik informuoti
Savivaldybė dėl skvero Naujamiestyje pavadinimo apsispręsti ketina birželio 7 dieną vyksiančiame tarybos posėdyje.
Savivaldybės Istorinės atminties komisijos vadovė Kamilė Šeraitė BNS patvirtino, kad gyventojų kreipimasis gautas, į jį bus atsakyta.
„Atsakymą būtinai parengs savivaldybės administracija, privalome gyventojams atsakyti. Galutinį sprendimą dėl skvero pavadinimo priims taryba“, – kalbėjo politikė.
Ji teigė, kad reikalavimas informuoti gyventojus apie vykdomus pokyčius yra, „bet toks reikalavimas yra tik dėl informavimo“, o ne dėl erdvių pavadinimų derinimo.
„Manau, kad gyventojams kažkokie Izraelio ambasados renginiai tikrai neturėtų trukdyti, tik pagyvins skvero gyvenimą“, – sakė tarybos narė.
„Ne kiekviena gatvė, erdvė Vilniuje ir jų pavadinimas turi istorinę sąsają. Senamiestyje mes suteikiame vardus, kurie siejasi su istorinėmis asmenybėmis ar įvykiais, bet būna ir kitokių atvejų“, – pridūrė K. Šeraitė.
Politikė taip pat teigė, kad Izraelis svarbus Lietuvos strateginis partneris, turintis didelę litvakų bendruomenę.
Istoriniai akcentai, skirti Vilniuje gyvenusiai žydų bendruomenei, šiuo metu sutelkti sostinės Žydų gatvėje: šalia lietuviško gatvės pavadinimo pakabintos lentelės su šios gatvės pavadinimais jidiš ir hebrajų kalbomis, čia yra Vilniaus Gaonui skirta memorialinė lenta ir biustas, kiti simboliai.
Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 metų. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI amžiaus pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.
