Garažų savininkų tokie planai nežavi, tad jie siūlo kompromisą – sklypus jiems išnuomoti. Savivaldybė neperkalbama – vietoj garažų jau planuoja kelių tiesimą, daugiabučių, biurų statybas.
Vilniuje metalinių garažų skaičiuojama daugiau nei 10 tūkstančių ir miesto valdžia vėl užsimojo juos naikinti. Vadinamųjų garažiukų, kurių masyvai Vilniuje užima 51 hektarą ir pagal plotą prilygsta 70-iai futbolo aikščių, savininkų savivaldybė geruoju prašo statinius likviduoti. Tam duoda du mėnesius.
Jei iki rugsėjo 30-osios žmonės nepaklus, jų laukia administracinės baudos už savavališką žemės užėmimą ir teks susimokėti nuo 300 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą kišenės tuštės nuo 550 iki 1200 eurų.
Garažų metalinės konstrukcijos laikomos neteisėtomis, mat stūkso valstybinėje žemėje, o leidimas garažams atsirasti buvo suteiktas dar sovietmečiu. Tuomet Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido garažus statyti tik laikinai, 3-ejiems – 5-eriems metams.
Tad kaip ir sovietų valdžios, taip ir leidimo tokiems statiniams jau nebėra tris dešimtmečius. Visgi savininkai savivaldybės planus vertina skeptiškai.
Griauti garažus dar prieš krizę žadėjo meras Artūras Zuokas, panašių bandymų būta ir vėliau.
„Man asmeniškai šis garažas yra labai didelė paspirtis, nes čia galiu kažką pasiremontuoti, žmonos mašiną sutvarkyti. Galų gale kai ateina sezonas, keisti padangas, rudenį ar pavasarį, padangas galiu sudėti į savo garažą“, – sako garažo savininkas Josifas.
Visgi, jei dalis tautiečių šiais garažais naudojasi ir prižiūri aplinką, tai didžioji dalis išties apleisti ir net pavirtę sąvartynais. Šiemet iš Karoliniškių garažų masyvo išgabenta daugiau nei 500 tonų atliekų, 30 tonų padangų ir kitų šiukšlių. Pati garažų bendrija tvarkytis nenorėjo, tad iš savivaldybės sulaukė 123 tūkstančius eurų siekiančios sąskaitos.
Nepaisant kovų su miesto valdžia, atsisakyti garažų žmonės nenori. Štai Josifas pasakoja, kad greta atsiradus daugiabučiams, gyventojų automobiliai kiemuose tiesiog netelpa, tad tokie garažai tikras išsigelbėjimas.
„Pravažiuoti neįmanoma. Ten daugiabučiai ir viskas užimta. Aš kelis sykius vos avarijos nepadariau ten sukdamas. Kuo kalti žmonės, kad buvusi valdžia kažkada mums tuos garažus davė. O dabar kita valdžia nori atimti – ir eikite, kur norite“, – sako Josifas.
Garažų užimama bendra teritorija prilygsta trečdaliui Vingio parko, tad, pasak vicemero Vytauto Mitalo, tokius milžiniškus plotus miestas panaudotų naujiems automobilių, dviratininkų, pėsčiųjų keliams, poilsio zonoms.
Dalyje teritorijų jau yra paruošti ir konkretūs planai – Karoliniškėse vietoj garažų bus nutiesta trūkstama 250 metrų atkarpa. Šnipiškėse 80 arų sklype atsiras aikštė renginiams, pėsčiųjų takai. Neslepiama – žemės reikia ir komerciniams statiniams ar daugiabučių statybai.
„Bėgant metams vis mažiau žmonių naudoja juos pagal paskirtį, o žemė, jei tai yra valstybinė žemė, gali būti reikalinga viešai infrastruktūrai ar keliams, ar kai kurioms viešosioms erdvėms. Taip pat ir gyvenamiesiems namams ar komercinei statybai atsirasti“, –sako vicemeras Vytautas Mitalas.
Nors savivaldybė jau planuoja statybvietes garažų masyvuose, savininkai siūlo kompromisą.
„Išeitis – išnuomoti mūsų bendrijai tą žemę ir mes sutiktumėme mokėti žemės mokestį. Štai mano garažo plotas toks ir toks ir aš už tą žemę sutinku mokėti“, – siūlo Josifas.
Visgi toks planas neišdegs. Vicemeras siūlo ieškoti legalių sklypų ir garažus persikelti ten arba juos tiesiog priduoti į metalo laužą. Tiems savininkams, kurie tai padarys laiku, savivaldybė padės sutvarkyti paliktą teritoriją.
„Tikrai turėtų pasižiūrėti, kuriose vietose būtų galima tą savo garažiuką perkelti, išsinuomoti ar nusipirkti kitoje vietoje, nei turėti garažą valstybinėje žemėje“, – sako V. Mitalas.
Jau nuo kitos savaitės seniūnijos, kurių teritorijoje tokie masyvai pūpso, ten privalės iškabinti plakatus su informacija dėl garažų iškėlimo procedūros.
Tuomet garažų savininkai turės vietinei valdžiai pranešti, kad garažą jau iškėlė ar planuoja tai padaryti. Metalinių garažų nukėlimo procesai vyksta ir kituose šalies miestuose – masyvai jau nyksta Kaune, Klaipėdoje ir Neringoje.
