Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris Europos Sąjungos (ES) šalyse yra paplitęs kur kas dažniau nei manyta. Dešimtys milijonų moterų buvo persekiojamos, išžagintos, kentė priekabiavimą, draudimus bei ribojimus.
Terorizavo ir vaikus
Prie to ES pagrindinių teisių agentūros pristatyto tyrimo dar sugrįšime, tačiau iš pradžių – konkretūs faktai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl grasinimo nužudyti bei žmogaus terorizavimo ir turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, nuteisė klaipėdietį Artūrą Čiukšį (46 m.) ir skyrė jam subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
A. Čiukšys su jauna moterimi susipažino 2008-aisiais. Iš pradžių viskas klojosi lyg ir neblogai, tačiau po kurio laiko vyras parodė savo tikrąjį veidą. Jis dažnai girtuokliaudavo, niekur nedirbo, o kartą moterį stipriai sumušė. Po to ji paliko sugyventinį ir išsinuomojo butą. Bet jos nelaimės nepasibaigė – tik prasidėjo.
Buvęs sugyventinis ėmė terorizuoti ne tik moterį, bet ir jos vaikus.Teisme nustatyta, kad A. Čiukšys nuo 2009-ųjų iki 2013 metų liepos 15 dienos nuolat terorizavo nukentėjusiąją ir jos nepilnametį sūnų: ne kartą grasino apipilti moteriai veidą rūgštimi, sulaužyti nosį, kartojo, kad ją nužudys, berniukui rašė baugias žinutes, sugadindavo moters buto durų spyną, kad šie, grįžę iš mokyklos, negalėtų jų atsirakinti. Vaikas teisme pasakojo, kad buvęs mamos draugas gąsdino, jog jį parduos, o motiną sumuš. Berniukas bijojo ir išeiti iš namų, ir būti juose. Kai jis likdavo vienas, atėjęs A. Čiukšys laiptinėje išjungdavo buto elektrą. O kartą buvęs sugyventinis ant balto popieriaus lapo užklijavo moters ir jos sūnaus nuotraukas, kuriose išdūrė akis, o apačioje parašė, kad ši moteris parsidavinėja, ir nurodė jos telefono numerį.
A. Čiukšys ne kartą spardė buvusios mylimosios buto duris, jas ne tik apspjaudydavo, bet ir apšlapindavo, o pernai vasarą net padegė balkone padžiautą patalynę. Ugnis buvo apgadinusi lango rėmą, aptirpo kiliminė danga, į kambarį veržėsi dūmai. Nukentėjusiajai buvo padaryta 600 litų turtinė žala.
„Teismas pripažino vyrą kaltu, nustatė, kad jis veikė tiesiogine tyčia, ir skyrė jam sankcijoje numatytos bausmės vidurkį“, – sakė A. Čiukšį teisme kaltinusi Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Ušinskienė.
Teismas nepilnamečio naudai priteisė 5000 litų, o moters naudai – 3000 litų civilinius ieškinius.
Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka. A. Čiukšys suimtas jau nuo pernykštės vasaros, kai tik buvo sulaikytas padegęs moters balkone buvusius skalbinius.
Įžūlus smurtautojas su pateiktais kaltinimais sutiko tik iš dalies, neigė terorizavęs moterį ir grasinęs jai. Esą vaikai jo neklausė, todėl ir kildavę konfliktų.
Užsibarikadavo garaže
Nors smurtautojai vis dažniau sulaukia griežtokos bausmės, tačiau jų nemažėja. Tomis dienomis, kai Klaipėdos teisme buvo skelbimas nuosprendis A. Čiukšiui, Vilniaus apskrities policijos patruliai tramdė girtą ir agresyvų vyrą. Neblaivus 32 metų T. T. namie sumušė žmoną, čiupo 7 mėnesių sūnelį ir užsibarikadavo garaže. Atvykusius pareigūnus pasitikusi moteris prašė pagalbos, nes, pasak jos, „vaikelis aprengtas vien tik pižamėle“, o agresyvus tėvas gali sužaloti vaiką.
Tėvas garažo duris pareigūnams atidarė tik po to, kai šie bandė pragręžti garažo durų spyną. Pamatęs, kad policininkai nejuokauja ir tuoj pateks į garažą, vyras pats atidarė jiems duris. Paprašytas atiduoti vaiką motinai, ėmė bjauriausiais žodžiais įžeidinėti pareigūnus, spaudė sūnų prie krūtinės ir tvirtino jokiu būdu jo neatiduosiąs. Su didžiausiu atsargumu, bet ryžtingai pasielgę pareigūnai jėga paėmė vaikutį ir perdavė motinai.
Tuomet T. T. pradėjo elgtis dar įžūliau: priešinosi sulaikomas, ėmė spardytis, mojuoti rankomis. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą, vyras buvo sutramdytas ir surakintas antrankiais.
Vežamas į policijos komisariatą T. T. nenustojo plūstis ir, kaip jau įprasta, žadėjo visus pareigūnus atleisti iš darbo.
Įvykį toliau tiria sostinės policijos pareigūnai.
Didžiausias tyrimas
O dabar grįžkime prie ES pagrindinių teisių agentūros Europos Parlamente pristatyto tyrimo, kuris atskleidė šokiruojančią tiesą: smurtą ES šalyse patyrė 33 proc. moterų. Tai – 62 milijonai ES piliečių. Šie rezultatai gauti atlikus didžiausią kada nors pasaulyje vykdytą tyrimą.
Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris ES šalyse yra paplitęs kur kas labiau nei manyta. Nacionalinė statistika, atspindinti žinomus atvejus, tarp kurių daugiausia akivaizdaus jėgos panaudojimo aukų, leido tik iš dalies suvokti mastą smurto, kurį moterims tenka patirti namie, darbe, viešojoje erdvėje ir internete. Taip pat atskleista, kad nuo smurto kenčia ne tik suaugusios moterys, bet ir mergaitės. Siekiant surinkti kuo tikslesnę informaciją, moterys buvo klausinėjamos apie fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patirtą per visą savo gyvenimą nuo 15 metų. Išvada: dešimtys milijonų moterų buvo persekiojamos, išžagintos, kentė priekabiavimą ir draudimus bei ribojimus.
„Šie apklausos duomenys negali ir neturėtų būti ignoruojami. Atsižvelgiant į problemos mastą, galima teigti, kad nuo smurto prieš moteris kenčia ne menka grupelė moterų, o tai yra kasdienė visos visuomenės problema. Todėl politikai, pilietinė visuomenė ir šios srities specialistai turi įvertinti priemones, kurios padėtų kovoti su bet kokiu smurtu prieš moteris, kad ir kur tai vyktų. Kovos su smurtu prieš moteris priemones būtina nedelsiant patobulinti iš esmės“, – teigė minėtos agentūros direktorius Mortenas Kjaerumas.
Psichologinis smurtas
Duomenys, rodantys nuo seksualinio ar fizinio smurto 28 šalyse, ES narėse, nukentėjusių moterų skaičių, sukūrė įdomų paveikslą. Pasak M. Kjaerumo, Lietuvoje padėtis yra gana gera – šalyje nukentėjusių moterų skaičius yra mažesnis nei ES vidurkis. Tačiau tokios „geros“ žinios kelia šiek tiek abejonių. Pirmoji priežastis – šalių, kuriose nurodomas didžiausias smurto prieš moteris atvejų skaičius, penketukas. Šioje nepavydėtinoje kategorijoje atsidūrė Suomija, Prancūzija, Olandija, Švedija ir Danija. Antra, mažiausiai smurtaujančios šalys – Lenkija, Austrija, Malta, Slovėnija, Kroatija. Tokie skaičiai skatina kelti klausimą dėl duomenų tikslumo ir kultūrinių bei socialinių faktorių įvertinimo – tikėtina, kad kai kurios moterys šia tema kalbėti nenorėjo ar paprasčiausiai bijojo, vertino tai kaip netinkamą elgesį, šeimos gyvenimo paviešinimą. Taip pat tikėtina, kad moterys skirtingai suvokia, kas yra smurtas. Tai leistų paaiškinti, kodėl Skandinavijos valstybėse, kuriose moters teisės išvystytos labiau nei daugelyje kitų ES šalių narių, yra didžiausias smurto atvejų skaičius.
Tačiau Lietuva išskiriama kaip šalis, kurioje daugybė moterų kenčia nuo psichologinio smurto. Remiantis apklausos duomenimis, teigiama, kad psichologinį smurtą tenka patirti net 50–59 proc. lietuvių moterų. Šioje kategorijoje lietuvius lenkia tik latviai ir danai.
Lietuvės taip pat įsitikinusios, kad visiškai nesusiduria su seksualiniu priekabiavimu – vos 9 proc. apklaustųjų teigė, jog per pastaruosius metus joms teko tai patirti. Danijoje tuo skundėsi net 37 proc. respondenčių.
Tik faktai:
33 proc. moterų yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą nuo 15 metų.
22 proc. moterų yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą.
5 proc. visų moterų buvo išžagintos.
43 proc. moterų patyrė kokį nors dabartinio arba buvusio partnerio psichologinį smurtą.
33 proc. moterų vaikystėje yra patyrusios suaugusiųjų fizinį ar seksualinį smurtą.
18 proc. moterų patyrė persekiojimą.
11 proc. moterų susidūrė su nepriimtinu elgesiu socialinių tinklų interneto puslapiuose arba joms buvo siunčiamos atvirai seksualinio turinio el. pašto arba SMS žinutės.
55 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą.
67 proc. apklaustųjų apie sunkiausius partnerio smurtavimo atvejus nepranešė nei policijai, nei jokiai kitai organizacijai.
Petras IVANAUSKAS
