Pasak Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, tad visi šešiamečiai šiuo metu dalyvauja priešmokykliniame ugdyme.
Specialistai sako, jog kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje. Tą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Be to, kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra skurdo mažinimo priemonė.
Į mokyklą nuo 5 metų
„Jeigu iki 5 metų problemos, atsirandančios dėl skurdo, socialinės atskirties, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt., nėra šalinamos, jos turi tendenciją dar labiau didėti. Todėl pirmieji metai yra laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai talkinti vaikų raidai ir šalinti pastebėtas problemas.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas penktas vaikas nuo gimimo iki 5 m. gyvena socialinės atskirties ir skurdo sąlygomis. Kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra skurdo, iškritimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė, o šalys, kurios ankstyvajam vaikų ugdymui skiria ne mažiau dėmesio ir investicijų nei kitiems švietimo lygmenims, vėliau turi ir ekonominės naudos – mažiau išlaidų reikia skirti sveikatos, socialinės apsaugos, teisingumo sistemoms”, - Tv3.lt dėstė Švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius.
Abejojant dėl vaiko pasirengimo, rugsėjo mėnesį keliauti į pirmą klasę ar į priešmokyklinę grupę jau šiuo metu galima kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą savo gyvenamoje vietoje ir, pasikonsultuoti su specialistais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad po poros metų į mokyklą eis visi 6-mečiai ir kai kurie 5-mečiai.
Viceministro teigimu, tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad vaikų, kurie bent vienerius metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvavo kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos, skaitymo gebėjimai vieneriais formalaus ugdymo metais aukštesni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo.
Galimos neigiamos pasekmės
Tačiau psichologai sako, jog kai kurie tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikas pradeda eiti į mokyklą ir siekti akademinių rezultatų, tuo didesnė tikimybė, kad išsivysto neigiamas požiūris į mokymąsi, yra prielaidų, kad per ankstyvas mokymasis gali lemti ir tam tikrų sutrikimų atsiradimą, pavyzdžiui, dėmesio stoką.
Anot Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Romos Vidos Pivorienės, nuo šių metų vasario mėnesio, įsigaliojo nauja tvarka. Tad vaikų pasiruošimo mokyklai vertinimas nebėra privalomas ir tarnybos išvada nėra galutinė. Ji tik rekomendacinio pobūdžio.
„Jeigu norime ugdyti vaiką anksčiau, jis turi būti brandesnis negu statistinis jo amžiaus vaikas. Vadinasi 5 metų vaikas, kad galėtų keliauti į mokyklą, turėtų būti kaip 6 metų.
Jo biologinis amžius turi būti brandesnis. Mes kalbame apie socialinį, emocinį vaiko brandumą. Svarbūs pažintiniai gebėjimai, atmintis, dėmesys, mąstymo savybės, motoriniai sugebėjimai. Yra metodika kaip tai vertinti bei specialistai, kurie stebi vaiko elgesį“, - sako R. Pivorienė.
Anot pašnekovės, faktas, kad vaikas jau moka rašyti ar skaityti nėra rodiklis, kad vaikas jau pasiruošęs mokslams.
„Reikėtų vertinti atsakingai vaiko pasiruošimą mokyklai. Dažnai tėvai sako, vaikas jau skaito, rašo, bet mes atsakome, kad skaitymas ir rašymas nėra pagrindinis dalykas. To galima išmokyti, bet tokie dalykai kaip socialinė, emocinė branda, arba kitos pažintinės funkcijos, jų išsivystymo lygis, brandumas yra kur kas svarbiau.
Be jų nebus mokymosi, pažinimo džiaugsmo. Vėliau gali kilti elgesio problemų. Vaikas mokantis gali išgyventi didesnę emocinę įtampą. Mažės savivertė, pasitikėjimas savimi. Jeigu grupėje bus vaikai, kurie geba daugiau, greičiau kažką atlieka. Tad vaikui bus sunkiau prisitaikyti, jis lygins save su kitais, arba tėvai tą ims daryti, kas labai kenkia vaikui. Motyvacija mokytis gali sumažėti, jei vaikui nesiseks tai daryti. Juk kaip ir mums, suaugusiems, kas nesiseka, norime pabėgti nuo to. Kuo žmogus mažesnis, tuo ta sąmoninga reguliacija, motyvacija mažesnė“, - aiškina R. Pivorienė.
Svarbūs bendravimo įgūdžiai
Pasak psichologės Aurelijos Anajevaitės, pradedant mokslus, svarbūs ir vaiko gebėjimai adaptuotis naujoje aplinkoje. Todėl patariama nenuvertinti ir gebėjimo bendrauti įgūdžių.
„Viena iš priežasčių, kodėl vaikai turi pradėti lankyti mokyklą nuo septynerių, yra vaiko pažintinė raida. Būtent septynerių metų vaikas jau turi gebėjimą ne tik atpažinti raides, bet ir jas jungti į žodžius, sakinius ir suprasti paprastų tekstų prasmę, jau geba rašyti tiek raides, tiek skaičius ne veidrodiniu principu.
Tačiau kalbant apie vaiko pasirengimą mokyklai svarbu atsižvelgti ne tik į pažintinę, bet ir emocinę, socialinę vaiko raidą ir brandą. Kartais gali būti, kad vaikas jau būdamas šešerių metų gali turėti gebėjimų skaityti, skaičiuoti ir rašyti, bet jis stokoja atkaklumo, gebėjimo sutelkti dėmesį ir sunku susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Gal šiam aukštus mokymosi gebėjimus turinčiam šešiamečiu sunku sutarti su bendraamžiais, laikytis namų ar darželio taisyklių ar gerbti suaugusiuosius?
Trumpai tariant, vaiko pasirengimą mokyklai apsprendžia ne tik amžius ar mokymosi gebėjimai, bet ir gebėjimas būti dėmesingu ir geri bendravimo įgūdžiai. Ir jų reikia nenuvertinti, nes būtent šie įgūdžiai palengvina adaptaciją mokykloje ir vaikai greičiau pradeda jaustis joje kaip antrose namuose”, - tv3.lt komentavo psichologė.
Baudos tėvams
Tuo metu Seime siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tėvams (globėjams) už vengimą arba kliudymą leisti vaikus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Tai numatančią Administracinių nusižengimų kodekso pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Už tai siūloma bausti įspėjimu arba bauda nuo 140 (vieno šimto keturiasdešimt) iki 300 (trijų šimtų) eurų.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnis už kliudymą vaikui mokytis numato administracinę atsakomybę tėvams (globėjams, rūpintojams), jei jie vengia leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudo vaikui iki 16 metų mokytis tik pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Ir gauna įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Tačiau šiuo metu nėra numatyta administracinė atsakomybė, jei tėvai (globėjai, rūpintojai) vengia arba kliudo leisti vaiką ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.