Taip neva norėjusi berniuką sudrausminti. Siekdami išsiaiškinti situaciją, apie šį įvykį tėvai informavo darželio-lopšelio vadovę bei atitinkamas institucijas: vaiko teisių apsaugos specialistus, švietimo skyrių bei policiją. Vyksta ikiteisminis tyrimas.
Gargždų lopšelyje-darželyje „Naminukas“ laikinai direktorės pareigas einanti Rima Butkuvienė teigia, kad auklytė tėvų atsiprašė. Šiuo metu berniukas perkeltas į kitą grupę. Tačiau laikina darželio vadovė pasakoja kiek kitokią įvykių versiją ir su tėvų kaltinimais nesutinka.
„Auklėtojos padėjėja liko viena 10 minučių. Grupės auklėtoja turėjo nueiti iki visuomenės sveikatos specialistės. Auklėtojos padėjėja tuo metu šukavo vaikams plaukus, o 2 berniukai rengėsi rūbinėje. Vienas iš berniukų ėmė sukti džemperį. Auklėtojos padėjėja kelis kartus jį perspėjo liautis, bet vaikas neklausė ir toliau sukdamas rūbą juo užgavo kitą vaiką.
Pastarasis ėmė verkti, nes jam pataikė į akis. Auklėtojos padėjėja paėmusi už rankos vaiką, kadangi jis neklausė, nuvedė jį į prausyklą. Vaikas buvo apsirengęs, tik be džemperio, su šlepetėmis. Auklytė jam paaiškino situaciją, sakė, aš nuvesiu tave į prausyklą, ten tu baik rengtis, viską apmąstyk, ką padarei ir nusiraminęs grįžk atsiprašyti nuskriausto vaiko. Kad vesdama plaukus jam pešė, auklytė neigia,“ - susiklosčiusią situaciją darželyje pasakojo vadovė.
Vaiko atskyrimas – auklėjimo priemonė
Pašnekovė sako, jog vaiko atskyrimas – vienas iš auklėjimo metodų, turintis aiškų tikslą. Be to, berniukui jau greit sukaks 5 metai. Tad šis auklėjimo būdas jam tinkamas ir suprantamas.
„Auklėtojos padėjėja nuvedė vaiką į prausyklą. Ta patalpa yra suremontuota, graži, šviesi, ten vaikai eina kelis kartus per dieną. Yra toks metodas – vaiko atskyrimas. Ir jis yra su tikslu. Juk vaikui situacija buvo paaiškinta, kodėl jis ten nuvestas. Jam greit bus 5 metai. Buvo aiškiai pasakyta, kad kai nusiraminsi, apmąstysi, ką padarei, grįši ir atsiprašysi, nes tas nuskriaustas vaikas ilgai verkė,“ - teigia R. Butkuvienė.
Smurtu prieš mažametį kaltinama auklėtojos padėjėja darželyje-lopšelyje dirba 26 metus. Anot jos vadovės, nusiskundimų moters darbu iki šiol nebuvo.
„Tai pirmas nusiskundimas jos atžvilgiu. Ir galiu garantuoti, kad ji nuoširdžiai dirba, labai myli vaikus, nekilo niekada jokių bėdų su ja. Auklėtojos padėjėja tą vaiką, išmokė ir apsirengti, sako jį labai mylinti,“ - dėstė R. Butkuvienė.
Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes vyksta ikiteisminis tyrimas. Apklausta buvo grupės auklėtoja, darželio-lopšelio vadovė, auklėtojos padėjėja bei galimai nukentėjęs vaikas.
Vadovės teigimu, paklausus įvykio liudininkų, šią situaciją mačiusių vaikų, nė vienas iš jų net neužsiminė, kad berniukas buvo tempiamas už plaukų. Be to, grupės auklėtoja tikina, kad pats vaikas grubiai elgiasi su savo mama.
„Tuo metu grupėje buvę vaikai pasakoja, kad jis mušė kitą vaiką, o tas verkė. Bet kiek iš auklėtojos kalbų girdėjau, kad vakare berniukas, kurį neva nuskriaudė auklytė, pats spardo mamą, jai sako, kad pirštus išlaužys. Tai aš galvoju gal šeimoje kažkas negerai,“ - svarstė darželio-lopšelio vadovė.
Sukrėsta visa darželio ir miestelio bendruomenė
Ugdymo įstaigos vadovė pokalbiui buvo pasikvietusi ir galimai nukentėjusio vaiko mamą ir auklėtojos padėjėją. Pokalbio metu moterys lyg ir išsiaiškino situaciją, tačiau po akimirkos viskas pasikeitė.
„Aš ir viena kalbėjau su mama, vėliau ir su auklėtojos padėjėja ir mama. Rodėsi jos išsiaiškino viską. Tačiau tik auklėtojos padėjėjai išėjus, mama man sako: „Šita man nuo pat pirmos dienos nepatiko“. Tai kaip taip galima sakyti? Daug dalykų juk gali nepatikti,“ - pasakoja pašnekovė.
„Nežinau, kaip baigsis ši situacija, bet esame visi sukrėsti. Kaltinama auklėtojos padėjėja patiria didžiulį stresą. Ji prisiekia savo ir savo vaikų sveikata, kad nepešė tam berniukui plaukų. Per šias dienas moteris labai sublogo, akys pajuodo, sako, visai negalinti miegoti. Esame visi sukrėsti. Tokia situacija mūsų įstaigoje nutiko pirmą kartą,“ - tikina R. Butkuvienė.
Auklėtojos padėjėjai kol kas neskirta nuobauda.
„Nubausti jos kol kas nėra už ką. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Viskas paaiškės gavus jo išvadas. Savo ruožtu aš jau ėmiausi įvairių priemonių. Buvau sukvietusi visas auklėtojų padėjėjas pokalbiui. Vakar auklėtojoms psichologė skaitė paskaitą, kaip bendrauti su vaikų tėvais. Kitą savaitę bus tokia paskaita auklėtojų padėjėjoms. Pagal naują darbo kodeksą taikytinų nuobaudų kaip ir nebėra. Galimas tik atleidimas iš darbo už šiurkštų pažeidimą,“ - aiškina vadovė.
Darželio bendruomenė sako, pasitikinti savo bendradarbės versija ir tiki auklėtojos padėjėjos teigimu, jog vaiko ji neskriaudė. Žmonės svarsto, jei tyrimo išvados bus palankios auklytei, ar jai bus atlyginta patirta moralinė žala?
„Ji kaltinama už smurtą, kurio, mes visi tikime, net nebuvo. Šiuo metu moteris patiria tiek streso, eikvoja savo sveikatą. Visas miestelis kalba, spauda, laikraščiai rašo. Jokių duomenų iš policijos ar medikų, kad vaikas buvo sužalotas – nėra. Tad jeigu tyrimo metu paaiškės, kad darbuotoja nekalta, tai kaip žmogui bus atlyginta patirta moralinė žala?“ - klausia R. Butkuvienė.
Tiek švietimo skyriaus, tiek ir vaiko teisių apsaugos specialistai teigia šią situaciją žinantys ir laukiantys ikiteisminio tyrimo išvadų. Policijos atstovai teigia, kad tyrimas dar gali užtrukti apie savaitę.
Galimai sumuštas moksleivis
Tuo metu Kretingos policija praėjusią savaitę iš rajono gimnazijos gavo pranešimą apie galimą mokytojo smurtą prieš mokinį.
Pagal gimnazijos pranešimą, sausio 30 dieną mokytojas pamokos metu galimai smurtavo prieš 2006 metais gimusį mokinį. Policijos duomenimis pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Vaikų psichologė Aurelija Ananjevaitė sako, jog labai liūdna ir nemalonu, kad iki šiol dauguma žmonių mano, kad geriausias būdas išauklėti vaiką – naudojant smurtą prieš jį.
„Jei aš užaugau, nors mane ir mušė, tai ir kiti užaugs. Užaugs, bet turės daugybę randų ir tas vietas, kur kažkada buvo mėlynės – visada skaudės. O gūžtis norėsis vis dažniau. Širdis drebės kiekvieną kartą, kai kas nors netikėto, neplanuoto įvyks. Mintyse nuolat suksis žodžiai „esu nevertas“. Einant namo tikrai ne kartą atsisuks pasižiūrėti, ar iš paskos jokia grėsmė neseka,” - pasakoja psichologė.
Ką išgyvena smurtą patyręs vaikas?
Visiems, kurie mano, jog kitokio, geresnio būdo, kaip išauklėti vaiką nėra apart smurto, psichologė primena 3 taisykles, kurios labai svarbios kiekvienam vaikui.
„Pirmiausia, smurtas gimdo tik smurtą. Jei vaikas augs aplinkoje, kur tėvai ir kiti suaugusieji smurtauja, jis nemokės kitaip bendrauti, savęs apginti, brėžti ribas – tik pakeldamas ranką prieš kitus. Tad gal pats metas namuose turėti bendrus šeimos susitarimus, kurių kiekvienas laikytųsi? Ir namuose bus saugiau, ir kiekvienas sužinosite daugiau vienas apie kitą,” - pataria A. Ananjevaitė.
Anot pašnekovės, derėtų nepamiršti, kad vaikai skiriasi nuo suaugusiųjų.
„Jei vaikas pyksta, jam norisi trenkti, nes jis nežino kito būdo, kaip parodyti savo pyktį. Jei vaikas pavargęs, jis gali dar stipriau lakstyti, šaukti, rėkauti, nes jis dar nemoka sustoti. Jo savireguliacijos sistema dar nėra susiformavusi ir jam reikia suaugusio žmogaus, kuris padėtų pažinti save, mokytų suprasti savo jausmus ir priimtų jį tokį, koks jis yra. Trumpai tariant, tik pabuvęs vaiku, gali tapti suaugusiuoju,” - sako psichologė ir primena, kad vaikams labiausiai reikia meilės. Ši, beje, taip pat puikiai pasitarnauja auklėjant mažuosius.
„Vaikams labiausiai reikia meilės. Kantrybė, meilė, priėmimas, rūpinimasis, apkabinimas, pokalbis, pamokymas, supratimas – tai veiksmai, kurie padeda kiekvienam vaikui augti. Jie gali padėti vaikui jausti ramybę. O kai ramu ir gera, šeimose auga judrūs, smalsūs ir kūrybiški vaikai,” - tikina A. Ananjevaitė.
Psichologė ragina ir netylėti, o pasidalinti su kitais apie kylančius sunkumus, jausmus ar patirtis.
„Manau, turime išmokti būti dar sąmoningesni, nebijantys klysti, vengiantys teisti, gebantys palaikyti ir dalintis patirtimi vienas su kitu. Nes tik dalindamiesi tuo, ką išgyvename, priimantys savo jausmus ir padėdami vienas kitam galime padėti tėvams ir vaikams įveikti sunkumus, kurie kyla šeimoje. Nes kai liekame vieni, jaučiamės bejėgiai, o iš bejėgystės dažnai ir kyla noras smurtauti prieš kitus, ar prieš save. Svarbus ir vienas kito palaikymas. Tikiu, kad žingsnis po žingsnio įveiksime savo vidinius ir išorinius demonus,” - sako psichologė A. Ananjevaitė.
