„Kai susiduriame su globaliais žaidėjais, kurie savo lėšas gali investuoti tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje – plačioje geografijoje – čia yra paprastas pasirinkimas. Turime daugybė rodiklių, pagal kurią tos jurisdikcijos lyginamos, o darbo santykių lankstumas yra ne paskutinėje vietoje – tai yra tai, kas tą įmonę lydės kiekvieną dieną, kas lems jos kaštus, darbo proceso lankstumą ir t.t. Dabar mes sukuriame tokią situaciją, kai per darbo santykių reguliavimą mes dirbtinai save stumiame žemyn, ir tas stūmimas žemyn yra tik ant popieriaus“, - teigė R. Sinkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo noru, o „riebias“ išeitines išmokas, kaip sako R. Sinkevičius, gauna tik apie 1 proc. darbuotojų – tad išeitinių išmokų mažinimas, numatomas siūlomame Darbo kodekse, esą būtų naudingas visoms pusėms.
IT pavyzdys
R. Sinkevičius įvardija, kad informacinių technologijų sektorius, į kurį atėjo užsienio investicijos, yra puikus pavyzdys, kaip gali kilti darbuotojų atlyginimai.
„IT sektorius turbūt yra pirmoje vietoje pagal geriausiai apmokamus darbuotojus. Viena iš priežasčių yra ta, kad j rinką atėjo keli stambūs užsienio žaidėjai, ir jie pakelia atlyginimus, o likę darbdaviai irgi turi kelti atlyginimus ir kažkaip išlaikyti tuos žmones. Mes šitą dalyką galime sukurti visur kur“ ,- teigė advokatas.
Darbo kodeksas neveikia
R. Sinkevičius pažymėjo, kad dabartinis Darbo kodeksas šiaip ar taip neveikia ir jam kasdien tenka susidurti su dviguba realybe – viena, kas yra parašyta, ir kita, kas yra praktikoje. Darbdaviams, pasak jo, tai tikrai neatrodo patrauklu.
„Nėra tai, kad Darbo kodeksas parašytas darbuotojo nenaudai. Jo tikslas – iš to popieriaus, kuris neveikia, padaryti kažką praktiško ir įkandamo“, - nurodė jis.
Įdarbinti bus lengviau
Vienas socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis nurodė, kad terminuotos darbo sutartys, kurios bus skatinamos naujuoju socialiniu modeliu, nėra blogai – jos , pasak teisininko, skatins kurtis darbo vietas:
„Terminuotos darbo sutartys nepadaro tampraus ryšio tarp darbuotojo ir darbdavio. Bet čia mums svarbus ne ryšys, o įdarbinimo galimybė, kuri tampa lengvesnė“, - pažymėjo jis.
T. Davulis pažymėjo, kad naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad ir baigusis terminuotai darbo sutarčiai darbuotojai gaus išeitinė išmoką, ko iki šiol nebuvo, be to, jis turės teisę reikalauti užimti darbo vietą pagal neterminuotą darbo sutartį.
Jis taip pat nurodė, kad tarp 60 naujų teisių darbuotojams bus įtvirtinta teisė reikalauti dirbti ne visą darbo dien, kurios dabar nėra, teisė pereiti iš ne visos darbo dienos į visą, moterys turės savo kvotas įmonių valdybose ir tarybose, darbo ginčai bus nagrinėjami pagreitintai ir pigiai ir kt.
Modelis sukurtas darbdaviams
Visgi profesinių sąjungų šie argumentai neįtikina – jos nenuilsdamos kartoja, kad naujasis modelis buvo parengtas darbdaviams, o ne darbuotojams.
„Labai abejojame, kad bus sukurtos 85 tūkst. darbo vietų. Kad atsiras 85 tūkst. darbo vietų mes sutinkame, nes emigracijos tempai didėja, žmonės išvažiuos ir atsiras tų laisvų darbo vietų, kurių ir dabar yra pakankamai. Tas socialines garantijas, ką žmogus vis dar turi, ruošiamasi panaikinti, pereiti prie terminuotų sutarčių, o, dirbant pagal terminuotą sutartį, žmogus labai daug ką praranda“, - teigė Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas.
Jis kritikavo ir maksimalios darbo savaitės nuo 48 iki 60 val. ilginimą– anot jo, tai skatins ne kurti naujas darbo vietas, o vers ilgiau dirbti dabartinius darbuotojus.
Pašnekovas taip pat abejojo socialinio modelio kūrėjų teigimu, kad lengvinant įdarbinimą ir darbuotojų atleidimą bei patirdami mažesnius kaštus išlaikant darbuotoją, atlyginimai kils. Visgi A. Černiauskas pagyrė Darbo kodekso rengėjų siūlymą įvesti darbo apmokėjimo sistemą kiekvienoje įmonėje bei nuostatą, kad minimalus darbo užmokestis turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
A. Černiauskas taip pat teigė, kad nėra garantijų, kad darbdavys, neišmokantis išeitinių kompensacijų dabar, išmokės tai, kas jam yra priskirta pagal naują kodeksą. Jis sakė, kad šis modelis buvo kurtas išimtinai darbdaviams, o ne darbuotojams.
„Nesakome, kad šis modelis netinka, yra ir pozityvių, ir negatyvių punktų, bet, kad pjaunama per darbuotojų socialines garantijas šitame įstatyme – labai akivaizdus faktas. Vien tik tas, kad Trišalėje taryboje pareiškėme skirtingas pozicijas 48 straipsniuose, iš kurių profesinės sąjungos keturiais atvejais pritarė Kodekso rengėjų pozicijai, o darbdaviai jų pozicijai pritarė 28 atvejais. Tai parodo, kam tas kodeksas buvo kurtas – jis buvo kurtas darbdaviams“ ,- teigė A. Černiauskas.
Pradžia – valstybės tarnyba
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis siūlo naująjąį socialinį modelį pradėti taikyti valstybės tarnyboje.
„Valstybės tarnyboje vyksta realūs pokyčiai: statutiniai pareigūnai turi veikiančias kolektyvines sutartis, nuolat vyksta derybos tarp darbdavių ir darbuotojų, priimtas ir nuo 2016 m. bus pradėtas įgyvendinti Vidaus tarnybos statutas. Narystė profesinėse sąjungose pas mus siekia net 30 procentų, o pareigūnų bendruomenę tikrai galiu pavadinti aktyvia. Vadinasi, turime puikią terpę pažiūrėti, kurios socialinio modelio nuostatos veiks, o kurios - ne. (...) Tuo tarpu privatus sektorius neturi stiprių darbuotojų atstovų, veiklių profesinių sąjungų, tai yra, nėra tų, kurie, prireikus, darbuotojus apgintų“ ,- teigė V. Banelis.
Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė nurodė, kad socialiniai partneriai Trišalėje taryboje turėtų susitarti dėl maždaug 90 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, kurie kartu su kitais teisės aktais bus teikiami Seimui.
