Socialdemokratų partijoje - unikalus verslo konfliktas. Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis pasiryžęs teisminiu keliu įrodyti, kad verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio bei Stanislovo Ladinskio jam mesti kaltinimai dėl 1 mln. litų kyšio reikalavimo yra šmeižtas, rašo „Lietuvos žinios“.
Bylinėjantis teisme, svarbus argumentas bus A.Macaičiui palankios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. Neatmetama galimybė, kad A.Macaitį palaikys ir socialdemokratų Vilniaus skyriaus prezidiumas, planuojantis šią savaitę svarstyti klausimą dėl nuobaudų skyrimo A.Pociui, A.Sviderskiui ir S.Ladinskiui ar net jų pašalinimo iš partijos. Jie socialdemokratai buvo tik metus. A.Pocius, vadovavęs Darbo partijos Vilniaus skyriui, o A.Sviderskis ir S.Ladinskis vienu metu perėjo iš „darbiečių“ į jų pačių ne kartą viešai kritikuotas socialdemokratų gretas, o šių metų pradžioje paskelbė kompromituojančią informaciją apie vieną iš socialdemokratų šulų. Anot verslininkų, 2007 metų lapkritį apskrities viršininkas, susitikęs su jais prekybos centre „Europa“, pareikalavo kyšio mainais už tai, kad ir toliau leis netrukdomai valdyti netoli Vilniaus esantį reabilitacijos centrą „Aušveita“, užimantį 20 ha žemės. Apie vidinį socialdemokratų konfliktą LŽ kalbasi su Alfonsu MACAIČIU.
- Gavau STT išvadas, kuriose aiškiai pasakyta, kad mano atžvilgiu veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir atsisakyta prieš mane pradėti tyrimą. O man svarbiausia štai ši STT išvadų dalis: „Surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjų A.Pociaus ir A.Sviderskio nurodyti faktai apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininkas A.Macaitis apytiksliai 2007 metų lapkričio 10-11 dienomis (antradienį arba trečiadienį) apie 13 val. tiesiogiai iš A.Sviderskio ir A.Pociaus pareikalavo savo naudai 1 mln. litų kyšio už galimybę netrukdomai įgyvendinti VšĮ „Aušveita“ tikslus yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi nurodytu laikotarpiu A.Macaitis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos.“ Kadangi esu apskrities viršininkas, mano atostogos yra vieša informacija. Pernai atostogavau nuo lapkričio 2 iki 19 dienos, tomis dienomis manęs Lietuvoje nebuvo.
- Taigi su A.Pociumi ir A.Sviderskiu greta apskrities esančiame prekybos centre „Europa“ tomis dienomis susitikęs nebuvote, kyšio nereikalavote?.. Apskritai, ar kada nors bendravote su jais „Europoje“?
- Nė karto. Aš A.Pocių išvis mačiau tik vieną kartą - per pasitarimą apskrityje, kuriame be manęs dalyvavo dar keli žmonės. Nesuprantu, kodėl žmonės, užuot sprendę problemas teisminiu keliu, ėmėsi šmeižto? Apskritis per metus turi apie 2000 bylų teismuose, nes įprasta, jei apskrities sprendimu kas nors nepatenkintas, kreipiasi į teismą, kuris viską ir sprendžia. Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai buvo mėginama spręsti ne teisiniais metodais, o pasitelkus šmeižtą, kreipiantis į partiją. Kuo čia dėta partija? Kadangi į teisėsaugos institucijas jie nesikreipė, tai padariau aš. Man mestus kaltinimus paneigė ir STT, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsisakiusi nagrinėti jų prašymą. Dar laukiu Generalinės prokuratūros sprendimo, ar ji kels baudžiamąją bylą dėl šmeižto, ar man teks pačiam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
- Konfliktas prasidėjo dėl VšĮ „Aušveita“, esančio netoli Vilniaus šiuo metu neveikiančio reabilitacijos centro, kuriam priklauso ir 20 ha žemės. Tai iš tiesų neeilinis objektas, kuriam radus tinkamą paskirtį galima uždirbti milijonus. Beje, verslininkai teigia, kad reabilitacijos centrą iš jų siekiama atimti dėl to, kad jis būtų perduotas kitai verslininkų grupei.
- Apskritis privalo kontroliuoti įmones, kurios turi tam tikrų įsipareigojimų dėl valstybės turto. Viena iš tokių ir buvo „Aušveita“. Kadangi nuo 2006 metų, kol valdė reabilitacijos centrą Trakų rajone, Stirniuose, A.Pocius kartu su partneriais turėjo atlikti tam tikrus darbus pagal bendradarbiavimo sutartį, buvo atliktas patikrinimas. Ir pamatėme, kad valstybės turto valdytojai visiškai nieko nedaro. Absoliučiai nieko. Reikėjo imtis priemonių, kad jie tokią padėtį taisytų. Jiems daug kartų buvo siūloma keisti padėtį, veikti pagal bendradarbiavimo sutartį, tačiau jie to nedarė. Galų gale buvo įspėti, kad bendradarbiavimo sutartis bus nutraukta, jei jie nevykdys savo įsipareigojimų. A.Pocius ir jo partneriai į tai visiškai nereagavo. Tad mums teko tą sutartį nutraukti, o turtą, kuris buvo jiems skirtas, perduoti valstybei - Valstybės turto fondui. Tam, kad valstybė galėtų jį privatizuoti ar kaip kitaip panaudoti.
- „Aušveitos“ vadovai teigia planavę pertvarkyti reabilitacijos centrą į sveikatingumo kompleksą, pradėję rengti projektą. Pasak A.Pociaus, tai „Aušveita“ nesulaukdavo atsakymų iš apskrities, jie nebuvo išklausomi, bet su jais nebuvo kalbamasi...
- Visiškai taip nėra. STT tyrime viskas labai aiškiai išdėstyta. Man svarbu, kad šitie žmonės pasirinko ne teisinį būdą problemai spręsti, o šmeižto kelią. Šmeižia ne tik mane asmeniškai, o apskritį, mano pavaduotoją Artūrą Melianą, kuris atseit ten vos ne tarpininkas buvo, teisės departamentą, kitus žmones. Negalima tokių dalykų palikti šiaip sau, teismas turi aiškiai nuspręsti. O dėl dalykinės pusės - ar teisingas buvo mano sprendimas dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, ar ne - teismas labai greitai išsiaiškins.
- Jūsų pirmtakas Gintaras Gibas, kuriam vadovaujant apskričiai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su bendrovėmis „Promata“, „Vilniaus vandens parkas“ ir „Elguva“ dėl VšĮ „Aušveita“, taip pat yra Darbo partijos narys. Ar sudarant sutartį nebuvo pažeisti įstatymai tuomečių partiečių naudai? Argi nereikėjo skelbti aukciono perduodant tokį vertingą valstybės objektą grupei verslininkų?
- Iš pradžių jie tą turtą gavo teisėtai per bankroto procedūrą. Aš to neginčiju. Tačiau įdomu, kad per bankroto procedūrą teismas juos parinko kaip sanuotojus. Per Bankroto procedūrą jie nupirko per teismą 1 mln. litų skolą darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Pasibaigus bankroto procedūrai, jiems buvo leista tą turtą tvarkyti, naudoti esant tam tikroms sąlygoms, kurios buvo išdėstytos bendradarbiavimo sutartyje. Kodėl buvo pasirinkta ta ar kita bendrovė, čia galima tik spėlioti. Atsitiko taip, kad Darbo partijos nariai tapo valstybinio turto dalininkais. G.Gibas labai greitai pasirašė visus tuos dokumentus, įstatų pakeitimus... Jeigu jie būtų vykdę tai, kas numatyta bendradarbiavimo sutartyje, niekas jiems nebūtų turėjęs pretenzijų. Jie piktybiškai neatsakinėjo, nebendravo ar nenorėjo bendrauti. Vyriausybė vasario 20 dieną priėmė nutarimą, kuriame numatė, kad šitas turtas turi būti įtrauktas į privatizavimo fondą ir perduotas VTF. Ir tik po to „Aušveita“ apskundė visus mūsų veiksmus.
- A.Pocius ir A.Sviderskis yra sakę, kad iš pradžių konfliktą mėgino išspręsti partijos viduje...
- Turto valdymas yra labai konkretus dalykas ir nieko bendro su partijomis neturi. Jie mėgino man įrodyti, kad per partijos bičiulius turime išspręsti problemą. Aš taip nemanau. Yra labai aiškūs sprendimai, kuriuos privalau padaryti, o ne kišti partiją. To nebuvo ir nebus.
- A.Pociui ir jo dviem kolegoms vis primenama, kad jie paliko Darbo partiją iškart, kai tik apskrities viršininku vietoj „darbiečio“ tapo socialdemokratas. Taip tartum teigiama, kad jie verslo reikalus mėgino tvarkyti per partiją. Ar ir jūs taip manote?
- Nenorėčiau nieko teigti, bet faktas, kad jie į socialdemokratų partiją peršoko labai staiga, nors 2006 metų gruodžio mėnesį laikraštyje „Laikas“ jie susirietę keikė socialdemokratus. Kartu su jais į partiją perėjo ir kiti asmenys, kurie buvo susiję su šituo reikalu. Tai leidžia daryti prielaidą... Raginimas tartis per partiją irgi rodo tam tikrą požiūrį. Apskųsdami mane parašė pareiškimą partijos etikos ir procedūrų komisijai, piktinosi, kodėl „jis su mumis dėl šitų reikalų nesitaria per partiją, bičiuliškai.“ Man tai nepriimtina, ir man būtų netinkama tokia partija, kur klausimai sprendžiami per partiją, o ne įstatymų nustatyta tvarka. Man labai keistas toks partijos bičiulių buvimas. Socialdemokratų Vilniaus skyriaus Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą siūlyti juos pašalinti iš partijos. Pažiūrėsime, kokį sprendimą priims prezidiumas.
Rūta SKATIKAITĖ
