• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, socialdemokratai kritikuoja valdančiuosius dėl mėginimų užčiaupti kritiką ir dėl „chroniško vėlavimo“.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, socialdemokratai kritikuoja valdančiuosius dėl mėginimų užčiaupti kritiką ir dėl „chroniško vėlavimo“.

REKLAMA

Anot Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, socialdemokratai negali pritarti Ingridos Šimonytės teikiamam biudžeto projektui dėl esminių, principinių priežasčių.

„Siūlomas biudžetas – socialinio neteisingumo ir nelygybės įsikūnijimas. Nors pagalba turėtų pasiekti tuos, kuriems jos reikia, Vyriausybė, lyg keldama puotą maro metu, visiems dalija vienodas kompensacijas“, – pažymi parlamentarė.

„Premjerės ir finansų ministrės atsikalbinėjimai, esą jos dabar neturi laiko užsiimti skaičiavimu, kam ir kiek kilovatvalandžių kompensuoti, verčia klausti: o kur jos buvo iki šiol? O gal neturi skaičiavimo mašinėlių?“ – stebisi O. Leiputė.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat nerašytų gero pažymio Vyriausybei.

„Ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė nevyniodami į vatą aiškiai sako, kad Vyriausybės parengtas energetikos kainų sušvelninimo planas – nevykęs, nes dujų ir elektros išlaidas Vyriausybė turėtų kompensuoti sunkiausiai besiverčiantiems“, – pabrėžia parlamentarė.

REKLAMA

Socialdemokratai piktinasi, kad jų pasiūlymas taikyti lengvatą maisto produktams buvo „su panieka išmestas į šiukšlių dėžę“, o pačių konservatorių gretose kilusi kritika buvo „brutaliai nuslopinta, Seimo nariams grasinama – nekelkite jokių klausimų ir nieko nesiūlykite“.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį į tai, kad tik Pasaulio banko ir kitų tarptautinių institucijų spaudžiama Vyriausybė prabilo apie mokesčių reformą.

REKLAMA
REKLAMA

„Net premjerės patarėjas Vaidas Navickas pripažino, kad „kuo ilgiau tempsime gumą“ dėl mokesčių, tuo brangiau mums visa tai kainuos“, – pažymi parlamentaras.

„Socialdemokratai ne kartą smerkė tokią tvarką, kai milijonierius ar teisininkas sumoka mažesnius mokesčius negu darbininkas ar mokytojas“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.

Socialdemokratai Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas ragina skirti daugiau lėšų savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui ir įrangai. Socialdemokratų partijos frakcijos nariai inicijavo rezoliuciją dėl papildomų lėšų žvyrkelių asfaltavimui ir kelių priežiūrai. Socialdemokratai taip pat neabejoja, kad Vyriausybė galėtų rasti reikalingų lėšų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo darbams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimas pradėjo pirmąjį kitų metų biudžeto svarstymą

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad kitais metais numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesio algos augimas – ji per dvejus metus didėja apie 30 procentų. 

REKLAMA

Pasak M. Majausko, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų pajamos „į rankas“ vidutiniškai didės 120 eurų, mokytojų – 150 eurų, gydytojų rezidentų – 160 eurų, gydytojų – 170 eurų.

„Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – teigė jis.

Seimo Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio teigimu, kompensavimo už elektrą ir dujas tvarka, kai jos mokamos  visiems namų ūkiams, nevertinant jų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per brangi, neefektyvi ir neskatinanti taupyti bei investuoti į saulės ir vėjo jėgaines. 

REKLAMA

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė Vyriausybei į valstybės biudžeto projekto rengimą labiau įtraukti Seimui pavaldžias institucijas, kad būtų patenkintas jų finansavimo poreikis.

„Kasmet Seimui svarstant biudžeto projektą Seimui atskaitingos institucijos prašo skirti papildomus asignavimus joms pavestoms funkcijoms vykdyti, tačiau jų prašymus svarstantys komitetai neturi pakankamai duomenų apie galimus lėšų šaltinius, būtinus nurodyti atliepiant institucijų asignavimų poreikį“, – tvirtino jis.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.  

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

REKLAMA

Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.

Kitais metais daugiausia, apie 2 mlrd. eurų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.  

Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,2 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei. 

REKLAMA

M. Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės. 

9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, o pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms, nors Seimas svarstys galimybę šiems sektoriams PVM lengvatą numatyti taip pat neribotam laikui.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, o finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad tam numatyta 1,5 mlrd. eurų – pajamų iš darbo didinimas, socialinių išmokų, pensijų indeksavimas.

Numatytos lėšos minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimui iki 840 eurų eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimui iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.

REKLAMA

Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – iki 575 eurų. Taip pat augs bazinės pensijos dydis, vienišo asmens pensija, vaiko pinigai, valstybės remiamos  pajamos, nuo kurių priklauso dalis socialinių išmokų.  

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. 

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.   

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų