Pasak Socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, valdančiųjų pasiūlytos priemonės švietimo krizei spręsti „yra iliuziškos“ – tai tėra priedanga parodyti, kad „kažkas vyksta“, nesilaikoma ir parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo nuostatų.
„Patys švietimo bendruomenės atstovai vis garsiau skelbia, kad tai, ką sugalvojo ministerija, nepadės pritraukti naujų pedagogų į mokyklas. Visa tai neprisidės ir prie siekio, kad švietimas būtų prieinamas visiems žmonėms, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos ir turtinės padėties. Jau dabar trūksta beveik 600 mokytojų, o po metų, kaip skelbiama, šalyje gali trūkti ir iki 3 tūkstančių pedagogų. Neatsitiktinai susitikimų su mokytojų profesinių sąjungų atstovais metu ministrė pastaruoju palydima didžiulio nepasitenkinimo šūksniais“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Pasak LSDP pirmininkės, „valdantiesiems ir švietimo bendruomenei derėtų realiai susitarti bent dėl vieno bendro tikslo ir kryptingai jo siekti“. Stabdyti reformas ir ministerijai elgtis būtent taip, primena ji, ragina ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
„Tuo vienu ir aiškiu tikslu galėtų tapti mokytojų darbo užmokesčio sistemos sutvarkymas, biurokratinės naštos jiems mažinimas. Juk mokytojas – visos švietimo sistemos šerdis. O ištekliai? Nebereikia toliau atidėlioti Europos Sąjungos institucijų seniai rekomenduojamos mokesčių pertvarkos, kuri leistų sustiprinti mūsų valstybės finansinius pamatus, sumažintų mokesčių naštą darbo jėgai ir pasitelktų iki šiol nepanaudotus didelio kapitalo apmokestinimo rezervus“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Primena, dabartinė Vyriausybė netaiso S. Skvernelio klaidų
Politikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas atkreipia dėmesį, kad dabartinė Vyriausybė netaiso Sauliaus Skvernelio Vyriausybės klaidų.
„Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Nors ketinimai buvo labai geri, pats modelis taip ir liko iki galo nesubalansuotas. Kuo daugiau smulkmeniško skaičiavimo ypač kalbant apie taip vadinamas nekontaktines mokytojų darbo valandas, tuo daugiau galimybių nesusipratimams ar net mokyklų vadovų piktnaudžiavimui. Deja, dabartinei valdžiai šis modelis tinka“, – sako L. Gudžinskas.
Negana to, neišsprendusi paveldėtų problemų, ministerija užsuko naujų reformų vajų. Tūkstantmečio mokyklų programa, švietimo įstaigų tinklo pertvarka, ugdymo turinio atnaujinimas, o dabar dar ir naujas pedagogų karjeros modelis.
„Ministerijos darbo tempai atrodo įspūdingi, bet nė viena reforma nėra gerai paruošta ir išdiskutuota. Susidaro įspūdis, kad valstybei išgyvenant trigubą – ekonomikos, sveikatos ir saugumo – krizę, švietimo sistema Vyriausybei, nesugebančiai iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo, tampa tuo „figos lapeliu“ siekiant parodyti, kad bent kažką ji daro“ – pabrėžia jis.
„Kai maisto ir energijos kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, neaišku, ko sulauksime. Faktas, kad mokytojai tampa dar piktesni, o ministerijos tarnautojai – dar kurtesni“, – primena L. Gudžinskas, primindamas 2018-uosius, kai neapsikentę mokytojai veržėsi į ministeriją pro langus.
Įspėja apie augančią biurokratijos naštą mokytojams
Tuo metu, pasak Seimo socialdemokratų frakcijos nario, buvusio mokytojo Tomo Bičiūno, karštligiški valdžios bandymai „motyvuoti“ jaunus žmones „juokingomis išmokomis“ tik kelia papildomas įtampas ir nepelnytai baudžia seniai dirbančius patyrusius pedagogus.
Katastrofiško mokytojų trūkumo įprastomis priemonėmis išspręsti nepavyks, prognozuoja jis.
„Reikia galvoti apie nepaprastąsias priemones – juk ritamės į prarają. Teks užmiršti visus tuos rodiklius, reitingus ir dešimtukų kovas. Iš esmės, turime galvoti apie žmonių gelbėjimą: švietimas tolsta ar net tampa nebepasiekiamas, mokytojai masiškai traukiasi iš mokyklų, vaikai nekenčia mokyklos, tėvai kovoja su administracija... Laikrodis tiksi mūsų visų kaip visuomenės nenaudai“, – komentuoja T. Bičiūnas.
