Prieš kelias dienas D. Grybauskaitė labai sukritikavo ministrą Juozą Oleką, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė apie įtartinus kariuomenės pirkimus. Tuomet prezidentė sakė, kad atsakomybę už tai prisiimti turi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Penktadienį socialdemokratai išplatino viešą pranešimą, kuriame kyla į atvirą mūšį.
„Nuolatiniai puolimai ir spaudimas dabartinei Vyriausybei verčia socialdemokratus viešai kelti klausimą dėl nesąžiningos rinkimų kampanijos. Iš oponentų ir Prezidentūros nuolat mėtomų įtarimų, kaltinimų valdančiosioms partijoms matosi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiogiai dalyvauja šių rinkimų kampanijoje ir, akivaizdu, kurioje pusėje“, - pranešime rašo socdemai.
Pasirinko taikinį?
Taip pat partijai kliūva, kad prezidentė neva vietoje aktyvaus vaidmens rinkimuose, galėtų deklaruoti savo politnius interesus.
„Tuomet ir rinkėjams būtų aišku, dėl ko vienas po kito keliami klausimi ar netgi pučiami skandalai dėl vieno ar kito Vyriausybės nario. Šiuo atveju susivienijusių Prezidentūros ir opozicijos partijų taikiniu pasirinktas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kaltinamas tuo, dėl ko pats prieš dvejus metus kreipėsi į teisėsaugą. <...> Prielaidų galima įžvelgti įvairių, bet dėl dvigubų Prezidentės standartų kalba ir faktai. D. Grybauskaitė viešai prabilusi apie savo kelionę į olimpiadą Rio de Žaneire, pranešė apie du ją lydinčius apsaugos darbuotojus. Kodėl nuslėpė, kad jų būta daugiau? Vien nuotraukose užfiksuoti bent trys.
Rinkimų kampanijoje dalyvaujančioms politinėms jėgoms turėtų galioti vienodos taisyklės ir dėl interesų deklaravimo, ir dėl įtakos darymo pavaldžioms institucijoms ar pareigūnams, kad valdžia nebūtų vienašališkai formuojama vienos politinės jėgos ar asmens užmačias“, - pranešime rašo socdemai.
Teigia žinantys prezidentės favoritus
Portalo tv3.lt kalbintas socialdemokratų pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pažymėjo manantis, kad prezidentė D. Grybauskaitė neslepia savo simpatijų dešiniosioms partijoms, o tai esą įrodo skirtingos reakcijos į konservatorių ir į socialdemokratų Vyriausybių metų kilusius skandalus.
„Aš manau, kad prezidentė nelabai ir slepia savo simpatijų dešiniesiems, konservatoriams. Net ir jų valdžios metu taip buvo. Mūsų partijos nariams atrodo, kad vienaip buvo elgiamasi konservatorių valdžios atveju, mūsų valdžios atveju – kitaip.
Skandalų buvo ir konservatorių Vyriausybės laikais, bet nebuvo taip stipriai, akivaizdžiai pučiami tie skandalai. [...] D. Kreivio atveju buvo gana rami prezidentės reakcija, ir tuometiniai prezidentės pareiškimai Seimui buvo nuosaikesni negu dabar. Tai yra visiškai akivaizdu“, – tikino G. Kirkilas.
Kitas LSDP pirmininko pavaduotojas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas portalui tv3.lt teigė, kad prezidentė, socdemų įsitikinimu, remia ne tik konservatorius, bet ir Liberalų sąjūdį. Politikas siūlė palyginti, kaip D. Grybauskaitė reagavo į skandalą buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo ir skandalo dėl kariuomenės viešųjų pirkimų, į kurį pakliuvo krašto apsaugos ministras socdemas J. Olekas.
„Prisiminkime E. Masiulio atvejį, kai buvo rasta 250 tūkstančių eurų Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko dispozicijoje. Iš prezidentės lūpų nieko nebuvo, nors atrodo, kad baisesnio įvykio negali būti. O šis atvejis, kai kariuomenė vykdo pirkimą, prieš du metus ministro įsteigtas padalinys atranda, kad pirkimai yra blogi, kad permokėti 4 tūkstančiai eurų, tačiau prezidentė neįvardina kariuomenės vado, neįvardina kitų kariuomenės pareigūnų, o reikalauja ministro galvos“, – J. Oleką gynė J. Sabatauskas.
„Iš jos pareiškimų matosi akivaizdus nematytas rasto, o pastebėjimas krislo. Yra aiški baudžiamoji byla (E. Masiulio atveju – tv3.lt), įtariamieji, bet tylu, ramu. O čia nėra baudžiamosios bylos, pats ministras inicijavo ikiteisminį tyrimą, bet prokuratūra ji nutraukė. Tai buvo padaryta prieš du metus, o likus mėnesiui iki rinkimų sukeliamas triukšmas, nors pats ministras sako, kad pastebėjo netvarką, inicijavo tyrimą, o jį staiga užsipuola. Jūs manote, kad čia viskas gerai?“, – stebėjosi socialdemokratas.
Aštri prezidentės kritika
Prezidentūra anksčiau nurodė, kad būtina atidžiai išsiaiškinti situaciją dėl Krašto apsaugos ministerijos vykdomų viešųjų pirkimų, „kad būtų užkirstas kelias bet kokiems piktnaudžiavimams ir krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir ekonomiškai“.
VPT antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.
Kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų vertės pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį teigė, kad ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija. Pasak ministro, nustačiusi šiame įsigijime sukčiavimo požymių, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėsi ikiteisminį tyrimą, o pastaroji, jį pradėjusi, vėliau tyrimą nutraukė.
J.Olekas informavo, kad KAM šį sprendimą apskundė teismui.
D. Grybauskaitė: šešėliai tik tamsėja
„Man labai gaila konstatuoti, kad po pirmo ministravimo buvo kilę tam tikrų šešėlių šio ministro atžvilgiu. Dabar atrodo, kad tie šešėliai tik tamsėja ir jie nėra išsklaidyti. Todėl manau, kad jei ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.
„Tokie Krašto apsaugos ministerijos pirkiniai yra įstatymiškai neleistini, tuo labiau, kad įstatymai nenumato galimybės vogti - atvirkščiai. O kai produktas arba prekė kainuoja aštuonis kartus brangiau per viešuosius pirkimus, nei parduotuvėje, tai yra atviras Lietuvos žmonių apvoginėjimas“, - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Politologas bedė pirštu į iškalbingą detalę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas portalui tv3.lt teigė, kad socdemai, konfrontuodami su prezidente D. Grybauskaite, siekia ne tik ginti susikompromitavusį krašto apsaugos ministrą J. Oleką, bet ir nori atkreipti rinkėjų dėmesį į save.
„Tai nėra kažkoks visiškai naujas elgesys. Jau ir anksčiau yra buvę ir paties premjero griežtų pasisakymų, ir partijos vardu platintų pranešimų. Manau, kad šitaip tiesiog ji mėgina atkreipti į save dėmesį ir artėjant rinkimams kai kurie politikai mano, kad bet koks viešumas gali būti naudingas, nes galbūt jų elektoratui tai padarys įspūdį, jie bus labiau matomi, dėl to juos prisimins“, – pažymėjo R. Vilpišauskas.
„Mano nuomone, pagrindinis socdemų tikslas yra noras matytis viešai ir noras atrodyti turinčiais tvirtą poziciją, nenusileisti prezidentei, tikintis, kad kai kuriems rinkėjams tai padarys įspūdį“, – pridūrė politologas.
TSPMI vadovas teigė, jog šiuo metu sunku nuspėti, kur gali nuvesti socdemų ir prezidentės konfliktas. Vis dėlto, jis priminė, kad konfrontacija su reitingų karaliene vadinama D. Grybauskaite dažniausiai politikams atsirūgsta.
„Mes žinome tokių atvejų, kaip Seimo pirmininkės, kai vienu metu bandoma eiti į atvirą konfrontaciją su prezidente, bet tada tai nepasiteisino. Ar dabar tokia taktika pasiteisins ar ne, kol kas prognozuoti sudėtinga. Tai gali priklausyti nuo to, kas dar paaiškės apie viešuosius pirkimus, kokios detalės gali būti paviešintos ir manau, kad tai gal net ir gali būti vienas svarbesnių veiksnių, kaip toliau rutuliosis tokios istorijos“, – aiškino R. Vilpišaukas.
Ar socdemai ir toliau tęs kritikos prieš prezidentę laviną? Politologas tokios galimybės neatmetė.
„Jeigu jie manys, kad tai galėti jų partijos populiarumui, tai neatmestinas toks scenarijus, tuo labiau, kad pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp socdemų ir prezidentės, įskaitant ir tarp premjero ir prezidentės, neatrodo labai geri. Apkritai tie tradiciniai susitikimai premjero su prezidente, atrodo, jau senokai nutrūkę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
