Panevėžietis Vaidotas su žmona Ieva augina dvi dukreles. Prieš pusmetį jie baigė namo statybas, ir įsikėlė. Tačiau statyboms ir įsirengimui šeima ėmė paskolą.
„Be banko neapsiėjom, santaupų trūko daugiau nei pusės dalies. Tai teko pasinaudoti banko paskola“, – teigia panevėžietis Vaidotas Kairys.
Vaidotas sako, kad būstui skolinosi 70 tūkstančių eurų, o bendra mokėtina suma siekė 86 tūkst. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei metų, kai ECB pakėlė paskolų palūkanų normą, ši suma išaugo daugiau nei 20 tūkst. – iki 108 tūkst eurų.
Anot V. Kairio, dabar, pabrangus praktiškai viskam – nuo maisto iki paslaugų – tas papildomas šimtas eurų šeimai labai jaučiasi, ir tenka daug kur taupyti, kažko atsisakyti.
„Planuojamės, išvengdami atostogų užsienyje, ir to, kas gali būt bereikalinga“, – pasakoja V. Kairys.
Socialdemokratai siūlo Vyriausybei pagalvoti apie pagalbą brangiau mokantiems už būsto paskolas. Parlamentaras Gintautas Paluckas sako, kad turėtume imti pavyzdį iš Vakarų valstybių ir leisti gyventojams skolintis patiems iš savęs. O tiksliau – iš savo jau sumokėtų mokesčių.
„Kai iš sumokėtų mokesčių – GPM šiuo atveju, būtų galimybė atgauti tam tikrą dalį, kad ja susimažinti savo mokamas palūkanas. O tiksliau, įmokas už paskolą bankui. Tą pagalbą reikėtų per ateinantį laikotarpį, kai situacija pagerės grąžinti, per papildoma procentą GPM“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Esą gyventojai turėtų virtualias sąskaitas, kur matytų savo per pastaruosius 3 metus sumokėtus mokesčius, tiksliau gyventojų pajamų mokestį. Ir iš jų galėtų pasiskolinti penktadalį sumos. Tą turėtų apskaičiuoti VMI. O apskaičiavus, besiskolinantis gyventojas su mokesčių inspekcija sutartų laikotarpį, per kuri vėliau, kai situacija rinkoje stabilizuosis, turėtų grąžinti skolą, jau mokėdamast kiek didesnį GPM.
„Be abejo sudedant saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama. <...> įvertinus, ar tikrai taip sparčiai kyla rinkoje palūkanos, ir ar tikrai nuo šeimos pajamų visų tam papildomą, didesnę dalį tos palūkanos brangstančios sudaro“, – sako G. Paluckas.
Vis dėlto panevėžiečiui V. Kairiui dėl tokios tvarkos kyla klausimų.
„Manau, kad jei tokia galimybe būtų, tai galėtų sumažinti fizinių asmenų bankroto rizika, bet neaišku kokia tvarka nusistovės, kokie bus saugikliai, ir ar tai bus patrauklu“, – abejoja V. Kairys.
Europos centrinis bankas dar neseniai pakėlė bazinę palūkanų normą 5 dešimtosiomis procentinio punkto, o 6 mėnesių Euribor dydis perkopė 3 procentus.
Nuo tada, kai ECB pernai liepą ėmė kelti bazinių palūkanų nuormą, vidutinės būsto paskolos mėnesinės įmokos yra išaugusios maždaug 150 eurų.
Ekonomistas: lietuviai vis daugiau pinigų skiria paskoloms
Tačiau ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad paskolų palūkanų normą ECB iki metų pabaigos dar ne kartą kels, nes ES infliacija nors ir lėtėja, išlieka gerokai aukštesnė nei ECB tikslas. O esą tai, kad dėl kylančių palūkanų lietuviai taupo, ir jiems galbūt net pritrūksta pinigų, matosi iš mažmeninės prekybos kritimo.
„Ta pati mažmeninė maisto prekyba gruodį jau nukrito jau apie dešimtadalį. Jie tiesiog vis didesnę pinigų dalį skiria ne maisto pirkimui, o paskolų aptarnavimui“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad bent jau kol kas panašių priemonių nesvarstys.
„Bankai įvertina, ar žmogus galės grąžinti paskolą, netgi tokiu scenarijum, jei EURIBOR pakiltų aukščiau. Stebim situaciją, žiūrim kas darosi, tačiau situacijų, kuomet būtų vėluojama reikšmingai grąžinti paskolas, šiuo metu tokios situacijos nestebim“, – sako G. Skaistė.
Be to, situacijų, kuomet gyventojai reikšmingai vėluotų grąžinti paskolas – kol kas nėra.