„Ne jie nori. Mes norime atnaujinti susitarimą. (...) Manau, kad tą susitarimą, kuris buvo pasirašytas konservatorių valdymo laikais, kaip opozicija pakankamai rėmėme saugumo ir gynybos klausimais. Daugelis to susitarimo dalykų yra įvykdyta. Tačiau turime ambicingesnių tikslų ir norėtume, kad ne tik koalicijos partneriai, bet ir opozicija juos paremtų“, – Eltai trečiadienį teigė J. Olekas.
„Manau, kad reikia žengti į priekį, reaguoti į tą situaciją, kuri yra šalia mūsų, ir turėti palaikymą. Tai (krašto apsaugai skirti 5–6 proc. nuo BVP – ELTA) nėra paprasti sprendimai. (...) Tačiau, jeigu opozicija, įskaitant ir konservatorius, prisijungs bei parems, tai tikrai, man atrodo, turėsime gerą atnaujintą susitarimą“, – sakė jis.
Trečiadienį posėdžiavęs TS-LKD prezidiumas socialdemokratus paragino imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak laikinosios konservatorių pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, atnaujintame dokumente turėtų nugulti aiškus planas, kaip bus siekiama ambicingų Valstybės gynimo tarybos (VGT) iškeltų tikslų – krašto apsaugai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, praėjusią savaitę VGT priėmus sprendimus dėl didinamo finansavimo gynybai, lieka neaišku, iš kokių šaltinių bus paimamos papildomos lėšos. Be to, pastebėjo ji, koalicijos atstovai vardija skirtingus scenarijus – dalis kalba apie europines lėšas, kiti apie skolinimąsi, mokesčių kėlimą.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
ELTA primena, kad penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
