„Patvirtinu, kad pranešiau TS-LKD sekretoriatui, jog dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose. Kviečiu Jus kartu tęsti žygį už Lietuvos lyderystę ir žmogaus orumą mūsų regione, Europoje, laisvame pasaulyje. Tikiu, kad tik TS-LKD bendruomenė gali suvienyti Lietuvą vardan mūsų, Ukrainos, Europos, viso laisvo pasaulio pergalės prieš egzistencinę grėsmę – Kremliaus sukurtą blogio ašį bei įtvirtinti ES ir NATO nuo Baltijos iki Juodosios jūros“, – rašė jis socialiniame tinkle.
P. Saudargas sprendimą paskelbs šią savaitę
Tuo metu vienas iš keturių daugiausiai TS-LKD skyrių palaikymo susilaukusių konservatorių partijos narių, buvęs Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, jog yra priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose į partijos vadovo postą, tačiau kol kas jo neatskleidžia.
„Taip, aš esu apsisprendęs, bet pasinaudosiu proga, kad yra data, iki kada reikia pranešti, tai tada ir paskelbsiu. Apsisprendimas yra, judėsime į priekį“, – Eltai antradienį teigė P. Saudargas.
Švenčių išvakarėse Šimonytė paskelbė netikėtą sprendimą
Portalas tv3.lt primena, kad vėlų penktadienio vakarą ekspremjerė, Seimo narė I. Šimonytė paskelbė nusprendusi nedalyvauti opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, nors jos kandidatūrą anksčiau gruodį pasibaigusiame procese kėlė daugiausiai partijos skyrių.
„(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.
Ji sakė norinti, kad pirmininko rinkimuose „nugalėtų tinkamesnė vizija, o ne tiesiog autoritetas ar gebėjimas mobilizuoti „prieš“.
Pasak konservatorės, dabartinis metas yra geras momentas diskutuoti, koks yra partijos tolesnio veikimo kartu tikslas.
„Man atrodo, kad iki šiol gebėjimas priimti kaitą, net tada, kai ji nebūtinai džiugina, suprasti, kad konservatizmas nėra bandymas sulaikyti upę nuo bėgimo, buvo partijos stiprybė. Gebėjimas išsilaikyti saiko vagoje, užuot bandžius būti didesniu kraštutinumu už kraštutinumą. Gebėjimas kartais jeigu ne derinti, tai tiesiog sutalpinti skirtingas nuomones – taip pat“, – teigė I. Šimonytė.
„Nes vienintelis klausimas, kuriuo skirtingų nuomonių bendruomenėje niekada nebuvo ir negali būti, yra Lietuvos Laisvė ir Nepriklausomybė. Noriu tikėti, kad taip ir išliks“, – pridūrė ji.
Politikė sakė norinti po pastarųjų ketverių metų buvimo ministre pirmininke skirti laiko savirefleksijai.
Ji žadėjo toliau aktyviai dirbti Seime, tačiau tuo pačiu skirti laiko tam, „kas per pastaruosius ketverius metus kentėjo mano dėmesio ir laiko stoką“.
„Kartu mano patirtis ir žinios niekur iš bendruomenės neišnyks ir, tikiuosi, bus vertingos apmąstant ateities darbus“, – tvirtino buvusi premjerė.
Gali kilti krizė
Buvusiai premjerei I. Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.
„Turime situaciją, kad vadinamasis dešinysis partijos sparnas faktiškai lieka be ryškių žvaigždžių: neturime nei Gabrieliaus Landsbergio, nei Ingridos Šimonytės, nei galėjusios būti kandidate, bet dėl skandalo pasitraukiusios Monikos Navickienės. Faktiškai turime situaciją, kai rinkimuose gali dominuoti konservatyvusis partijos flangas“, – antradienį Eltai teigė R. Urbonaitė.
Anot R. Urbonaitės, I. Šimonytės sprendimą nekandidatuoti į partijos pirmininko postą galėjo lemti kelios priežastys.
„Manau, ji puikiai supranta tiek prezidento, tiek Seimo rinkimų rezultatus, kurie rodo, jog dabartinė lyderystė tiek Gabrieliaus Landsbergio, tiek jos pačios, nėra tokia ryški ir partijai tai yra tam tikras iššūkis, kai supranti, kad nebėra tokio populiarumo, kuris atneštų sėkmę rinkimuose. Todėl manau, kad matome jos apsisprendimą stabdyti savo labai aktyvų dalyvavimą partijos valdyme“, – teigė R. Urbonaitė.
„Manau, kad (iki šiol – ELTA) partija galėjo ją įkalbėti daugeliui dalykų: du kartus kandidatavimui į prezidento rinkimus ir premjeravimui, bet tikriausiai yra riba, kai pasakoma ne“, – pridūrė politologė.
Potencialiausias kandidatas L. Kasčiūnas gali siekti įtikti abiems partijos flangams
Todėl, pasak R. Urbonaitės, partija beveik neišvengiamai bus priversta keistis, o taip pat kis ir iki šiol joje vyravusi lyderystė. Ji svarsto, jog vienu iš potencialių kandidatų siekti partijos vadovo kėdės laikomas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Nors politikas yra labiau krikdeminių pažiūrų, MRU dėstytojos teigimu, konservatorius gali bandyti siekti įtikti abiem partijos sparnams.
„Gali būti žaidėjų, kurie norės įtikti abiems flangams. Manau, kad tokią strategiją gali būti sau susiformavęs Arvydas Anušauskas, nes Laurynas Kasčiūnas yra labiau krikdemiško flango žmogus. Vis tik aš manau, kad L. Kasčiūno populiarumas šiandien yra labai stiprus, tik ar jo užteks finaliniam rezultatui – klausimas. Bet jo šansai tikrai yra nemaži“, – teigė R. Urbonaitė.
Tuo metu kitiems ryškesniems dešiniojo sparno konservatorių politikams – Seimo vicepirmininkei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei ar partijos frakcijos parlamente seniūnui Mindaugui Lingei – populiarumo gali pritrūkti, svarsto R. Urbonaitė.
„Žiūrėsime, kokią strategiją pasirinks labiau dešinės pusės flangas, nes jie dabar turi realiai kadrų trūkumą ir neaišku, kaip laviruos šiuose rinkimuose – ar dar bandys kovoti, ar pasiduos be kovos. Bet net jei ir bandys kovoti su, pavyzdžiui, Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, manau, kad jai būtų labai sunku nurungti Lauryną Kasčiūną“, – teigė politologė.
Dešiniojo flango kandidatas priklausys nuo partijos tikslų
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat laikosi nuomonės, jog kol kas ryškiausia persona tarp galimų kandidatų į konservatorių vadovus išlieka L. Kasčiūnas. Visgi, politinės jėgos lyderio rinkimų baigtis reikšmingai priklausys nuo to, kokį tikslą sau bus išsikėlę partijos nariai, mano politologė.
„Pagal viešoje erdvėje esantį matomumą ir įdirbį, L. Kasčiūno galimybes vertinčiau kaip didesnes, bet tai yra partijos vidaus dalykas, jie gali strateguoti ir kitaip. Natūralu, kad jie pirmenybę gali teikti vidiniams veiksniams, kaip partijos narių telkimui, skyrių stiprinimui. Gal tuomet ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė turėtų daugiau galimybių. Bet viskas priklauso nuo to, kokie bus išsikelti tikslai – ar stiprinti partiją iš vidaus, ar veržtis labiau į rinkimų erdvę“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tuo metu vertindama I. Šimonytės sprendimą nesiekti lyderystės konservatorių partijoje, politologė pažymėjo, jog tokį žingsnį galėjo lemti patirtos nesėkmės prezidento ir Seimo rinkimuose, taip pat jau seniau partijoje prasidėję pokyčiai.
„Pirmas ženklas jau buvo, kai vyko jų viename vidaus skyriuje rinkimai, kai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis ją nurungė. Tai buvo toks pirmas ženklas, kuris, visgi, matyt, davė minčių susimąstyti. Juo labiau, kad nors ir per rinkimus konservatoriai surinko pakankamai daug rinkėjų balsų, turime juos vertinti kaip pralaimėtus. Tai natūralu, kad mes turėjome du lyderius, kurie rinkimų metu vedė, kadangi buvo pora, tai tikriausiai abiem ir derėjo prisiimti tą atsakomybę už pralaimėtus rinkimus“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
