Praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) gresia būti pripažintai šiurkščiai pažeidus politinių kampanijų finansavimo įstatymą.
Antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį pristatytas tyrimas apie LSDP galbūt padarytus Seimo rinkimų finansavimo tvarkos pažeidimus. Sprendimą komisija planuoja priimti po savaitės – lapkričio 13 dieną.
Iki tol nebus sprendžiamas klausimas dėl naujos valstybės dotacijos skyrimo socialdemokratams, nors kitoms partijoms VRK dotacijas ketina dalyti šį ketvirtadienį.
VRK skaičiavimu, per Seimo rinkimus LSDP politinei reklamai išleido gerokai daugiau nei nurodė ataskaitoje. Bendra išlaidų suma turėjo būti nurodyta 906 tūkst. 362 eurų, o socialdemokratai deklaravo 790 tūkst. eurų.
Partija įtariama 22,48 proc. viršijusi leistiną rinkimų kampanijos išlaidų ribą ir nedeklaravusi 15,41 proc. limito politinės kampanijos išlaidų.
Paskundė anonimas
Vasarį VRK gavo anoniminį pranešimą, kad per parlamento rinkimus 2016 metais LSDP sąmoningai ir sistemingai pažeidinėjo Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymą.
Pasak VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos Linos Petronienės, anonimas pateikė informaciją ir ją pagrindžiančių dokumentų, kad kandidatai bei partija nurodė ne visas išlaidas, skirtas rinkimų kampanijai dar iki jos pradžios. Be to, Socialdemokratų partijai priartėjus prie išlaidų limito, kad jis nebūtų viršytas, dalį rinkimų išlaidų apmokėjo kai kurie LSDP kandidatai vienmandatėse apygardose
„Tyrimas tikrai buvo sudėtingas, išanalizuota labai daug duomenų (...). Kadangi tikrai buvo teikiama ne visa informacija, daug ką teko daryti pagal bankų sąskaitos išrašus. Bendradarbiavimo nebuvo, negaliu pasakyti, kad partija su mumis bendradarbiavo“, – sakė L. Petronienė.
VRK darbuotojai nustatė galimų įvairių įstatymų pažeidimų – lėšų rinkimams LSDP savo skyriams skyrė dar neprasidėjus politinei kampanijai, kandidatai apmokėjo ne savo, o partijos ar kitų kandidatų politinę reklamą, sudarytos fiktyvios sutartys dėl konsultacijų, o iš tiesų sumokant už kitas paslaugas, už dalį išlaidų mokėta ne iš politinės kampanijos sąskaitos, nors tai buvo su rinkimais susijusios išlaidos.
Intensyviai mokėsi viešųjų ryšių?
Skundo autorius buvo nurodęs, kad partija skyrė 36,3 tūkst. eurų trims socialdemokratams, jog šie sumokėtų viešųjų ryšių kompanijai „Piar“ už paslaugas, suteiktas partijai, o ne jiems.
Nustatyta, kad LSDP Seimo narei Irenai Šiaulienei pervedė 12,1 tūkst. eurų, Seimo nariui Algimantui Salamakinui – 13,31 tūkst., tuometiniam partijos pirmininkui ir premjerui Algirdui Butkevičiui – 10,89 tūkst. eurų.
Šie nedelsdami tas pačias sumas pervedė bendrovei „Piar“ už neva jiems suteiktas ryšių su visuomene konsultavimo ir mokymo paslaugas.
VRK duomenimis, dokumentai rodo, kad štai A. Salamakinas pirko 100 valandų mokytis ryšių su visuomene komunikavimo.
Septintą kadenciją parlamente dirbantis politikas Rinkimų komisijai nurodė norėjęs per rinkimus daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su rinkėjais, todėl nutaręs pasimokyti, kaip tai daryti.
Konsultacijos esą vyko nuo 2016 metų rugpjūčio 22 iki rugsėjo 27 dienos.
„Mokymai ir konsultacijos pradėtos teikti likus pusantro mėnesio iki rinkimų ir baigtos likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, mokantis kiekvieną dieną be poilsio dienų. Tai būrų 37 kalendorinės dienos. Kandidatas vidutiniškai turėjo mokytis po dvi valandas 40 minučių per dieną“, – sakė L. Petronienė ir atkreipė dėmesį, jog minėtu laikotarpiu vyko ir Seimo sesija.
A. Butkevičius iš partijos gavo 10,89 tūkst. eurų ir jas pervedė „Piar“ esą už 82 val. mokymo bei konsultavimo paslaugas.
Tyrimą atlikę VRK ekspertai nustatė, kad tai sudarė apie 60 proc. jo politinės kampanijos išlaidų.
„Trijų kandidatų – Algirdos Butkevičiaus, Irenos Šiaulienės ir Algimanto Salamakino – sudarytos mokymo ir konsultacijų sutartys su UAB „Piar“ galėjo būti fiktyvios. Šią nuomonę pagrindžia tai, kad visi kandidatai tikrai yra patyrę politikai, kad tokią didelę dalį savo politinės kampanijos išlaidų skirtų mokymams ir konsultacijoms bei didelę laiko dalį tam skirtų politinės kampanijos pabaigoje“, – sakė VRK skyriaus vedėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad „Piar“ labai panašias sumas, kokias gavo iš minėtų socdemų, pervedė naujienų portalams delfi.lt ir 15min.lt. Pirmajam – už jaunųjų socialdemokratų konferencijos viešinimą, antrajam – už partijos politinę reklamą.
Mokėjo už partijos reklamą
VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti keturių kandidatų politine reklama iš LSDP skyrių sąskaitų apmokėtus sveikinimus įvairiomis progomis ir vieną publikaciją apie kandidatą rajoninėje spaudoje.
Taip pat nustatyta atvejų, kai vieni kandidatai apmokėjo kitų kandidatų ar partijos politinę reklamą.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad tuometinis socialdemokratas Gediminas Kirkilas sumokėjo per 10 tūkst. eurų už Socialdemokratų partijos politinę reklamą dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2016 metų rugsėjį ir spalį, Auksė Kontrimienė – 14 tūkst. eurų už reklamą naujienų portale delfi.lt., Algirdas Sysas – per 18 tūkst. eurų už partijos reklamą radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“, kt.
„Pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galimai perrašius sutartis su tiekėjais, atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę“, – teigiama sprendimo projekte.
2016 metais LSDP buvo valdančioji partija.
Pernai LSDP pasitraukus iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nuo socdemų frakcijos Seime atskilo 11 narių, taip suformuodami Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją. Dalis šių parlamentarų šiemet įsteigė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.
