Mylimųjų smurtą patyrusių moterų rauda virsta atleidimu. Smurto aukos retai kelia civilinius reikalavimus dėl patirtos žalos ir dažnai su smurtautojais susitaiko. Policija pastebi, jog baudžiamosios atsakomybės išvengę vyrai netampa švelniais avinėliais.
Policija: susitaikymai nepasiteisina
Beveik kas penkta smurto istorija baigiasi kaltininko ir nukentėjusiojo ar nukentėjusiosios susitaikymu teisme. Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiosios tyrėjos Lauros Zaleskienės teigimu, nuo praėjusių metų gruodžio 15-osios (tądien priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas) iki šių metų birželio 1-osios Šiauliuose dėl smurto iškeltos 222 bylos. 40 atvejų baudžiamosios bylos buvo nutrauktos aukai susitaikius su smurtautoju.
Baudžiamosios atsakomybės išvengę smurtautojai vėl skriaudžia mylimąsias. „Susitaikymai nepasiteisina – smurtas toje šeimoje ar aplinkoje dažniausiai nesiliauja“, – tvirtina L. Zaleskienė.
Vyras žmonai: „nori, aš suvarysiu tą peilį“
Susitaikymu neseniai baigėsi sutuoktinio smurtą patyrusios vienos šiaulietės istorija. „S. B. girtas grįžo namo. Ji tuo metu buvo virtuvėje, kai jis įėjęs paklausė jos, kur yra pinigai. Ji atsakė, kad pinigų nebėra. S. išsitraukė peilį, viena ranka sugriebė ją už chalato, prispaudė prie palangės ir paklausė, kur jo pinigai. Tai buvo pirmas kartas ir ji labai išsigando. S. B. viena ranka suėmė už drabužių ties krūtine ir prispaudė ją prie lango, o kita ranka užsimojo ir pasakė „nori, aš suvarysiu tą peilį? Bet aš nevarysiu, nes aš tave labai myliu“. Tada jis peilį įsmeigė į virtuvinį stalą. Vėliau peilį ištraukė, sulenkė ir numetė. Kol S. B. buvo nusisukęs ir telefonu kalbėjo su jos mama, ji slapta surinko visus peilius ir paslėpė juos į sofą, o pati išbėgo į laiptinę. Tuo metu jos vaikas žaidė kambaryje ir nematė, kas vyko. Ji buvo labai išsigandusi. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, pretenzijų dėl žalos nereiškia“, – rašoma baudžiamojoje byloje. Ji baigėsi tuo, jog smurtautojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiaulių miesto apylinkės teismas grasinimu nužudyti žmoną kaltintą vyrą įpareigojo tris mėnesius lankyti smurtinį elgesį keičiančius kursus.
Šiaulių miesto apylinkės teismas kumšiu į nosį savo mylimajai vožtelėjusiam šiauliečiui A. P. buvo skyręs vienerių metų laisvės apribojimą bei namų areštą, o nukentėjusiajai priteisęs tūkstančio litų neturtinę žalą. Nuteistajam apskundus nuosprendį Šiaulių apygardos teismui, vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – auka susitaikė su smurtautoju.
Du smurto atvejai baigėsi žmogžudyste
Per šešis šių metų mėnesius Šiaulių apskrities policijos įstaigose gauta daugiau kaip tūkstantis pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Jais remiantis pareigūnai pradėjo 668 ikiteisminius tyrimus. 554 atvejai vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, 94 atvejai kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Taip pat pradėta 14 ikiteisminių tyrimų dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Du smurto atvejai baigėsi žmogžudyste.
„Daugiausiai smurto atvejų užfiksuota tarp sugyventinių (255 ikiteisminiai tyrimai) ir sutuoktinių (252 ikiteisminiai tyrimai), taip pat užfiksuoti atvejai, kai suaugę vaikai smurtavo prieš savo pagyvenusius tėvus (68 ikiteisminiai tyrimai), tėvai - prieš vaikus (50 ikiteisminių tyrimų) bei smurto atvejai tarp brolių, seserų, svainių, kitų artimų giminaičių (43 ikiteisminiai tyrimai)“, - teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. Anot jos, nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 569 moterys, 64 nepilnamečiai ir 49 vyrai, iš kurių 11 smurtą patyrė nuo sutuoktinės ar sugyventinės. Didžioji smurtautojų dalis yra vyrai. Prieš vyrus smurtavo tik 4 moterys iš šimto.
Senjorai ginčus sprendžia taikiai
„Analizuojant smurtautojų amžių, pastebima, kad dažniausiai tai – 30–45 metų asmenys (75 procentai), 18 procentų – smurtavo žmonės iki 30 metų ir 7 procentai – vyresni kaip 60 metų amžiaus", - mini G. Smagriūnienė. Jos pastebėjimu, dar įstatymo įsigaliojimo pradžioje išryškėjusios tendencijos dėl alkoholio vartojimo įtakos smurtiniam elgesiui nesikeičia. 65 procentai smurtautojų per incidentą buvo neblaivūs, o apie 10 procentų atvejų buvo neblaivūs ir smurtautojas, ir nukentėjusysis.
„Remiantis smurto artimoje aplinkoje duomenimis, galima konstatuoti, kad Šiaulių apskrityje nemažai šeimų, kuriose neegzistuoja ir nepuoselėjamos tokios žmogiškosios vertybės kaip tarpusavio pagarba, supratimas, tolerancija, o konfliktinės situacijos sprendžiamos smurtiniu elgesiu", - tvirtina G. Smagriūnienė.
Neištikimybės atvejais – moterų agresija
Dėl smurto proveržių nereikėtų kaltinti vien vyrų. Bent jau taip galima suprasti iš G. Smagriūnienės įžvalgų.
„Apie 10 procentų visų smurto šeimoje atvejų kaltininkės yra moterys. Naujausiais tyrimais atrasta, kad moterų agresyvumas padidėja santuokinės neištikimybės atvejais bei esant itin prastoms materialinėmis pragyvenimo sąlygoms“, - mini policijos atstovė spaudai. Jos teigimu, smurtą šeimoje gali provokuoti ir pati smurto auka.
Policija siūlytų terapines grupes
Policija pripažįsta, jog smurtas gali būti prislopintas tik teikiant pagalbą abiem: smurtautojui bei jo aukai.
„Pastaruoju metu, remiantis užsienyje atliktais tyrimais, linkstama prie nuomonės, kad pagalbos smurto aukai kompleksą turi sudaryti teisinis konsultavimas, prieglobsčio suteikimas (esant poreikiui), psichologinė pagalba, socialinių paslaugų suteikimas. Tuo pačiu turėtų būti teikiama pagalba ir smurtautojui – informuojama apie teisines smurtinio elgesio pasekmes, įjungiama į ilgalaikes agresyvaus elgesio keitimo kitokiu elgesiu terapines grupes, koreguojama ankstyvosios vaikystės patirtis, siekiant redukuoti patirtą tuo metu skriaudą ir negatyvius išgyvenimus, sukeliančius agresyvius impulsus. Itin efektyviu pagalbos būdu laikoma ilgalaikė gilesnio savęs pažinimo ir elgesio keitimo grupė, leidžianti suvokti ne tik savo, bet ir kitų žmonių jausmus, išgyvenimus, juos lyginti, suprasti jų kilmę ir suvokti, kodėl į tam tikras situacijas reaguojama smurtu", - teigia G. Smagriūnienė.
Apie tai, ko mokoma ir kaip veikia smurtinį elgesį keičiančios programos, skaitykite „Šiaulių naujienose" artimiausiu metu.
Statistika apie bausmę atliekančius smurtautojus
Kalėjimų departamento duomenimis, 2008–2011 m. pataisos įstaigose atlieka bausmes vidutiniškai 2300–2400 asmenų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus. Tai sudaro apie 30 procentų visų nuteistųjų.
Už smurtinius nusikaltimus prieš savo partneres atlieka bausmes vidutiniškai 180–200 nuteistųjų. Tai sudaro apie 8 procentus visų nuteistų smurtautojų arba apie 2,5 procento visų nuteistųjų.
Asta VOLKOVAITĖ
