Suprasdami, kad pasitikėjimo žiniasklaida pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas, žurnalistai nesustodami visą dieną rengė straipsnius, reportažus, jungėsi tiesiogiai iš įvykio vietos. Per protestą Lietuvos žiniasklaida pakalbino šimtus susirinkusių, objektyviai ir nešališkai pateikė visuomenei informaciją, kurią susirinkę protesto dalyviai norėjo ištransliuoti visuomenei.
Taikus procesas vakare tapo riaušėmis, per kurias kolegos žurnalistai buvo stumdomi, jiems buvo dengiamos kameros, gadinama darbo įranga, jie buvo vadinami „žiurkėmis“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Net ir tokiomis sąlygomis, žiniasklaidos atstovai liko iki riaušių pabaigos, todėl nukentėjo: į juos skriejo buteliai, akmenys. Vakar po 17 val. prie Seimo vykęs nesankcionuotas mitingas peraugo į riaušes. Per jį vykdytas smurtas prieš žiniasklaidą yra gėdinga, žema ir prieštarauja visiems demokratijos principams bei teisei informuoti visuomenę. Tokie incidentai kenkia ne tik Lietuvos demokratijai, bet ir Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje.
Vakarykščiai įvykiai rodo, kad žurnalistų darbas nėra saugus, ypač kai minia žiniasklaidą mato kaip priešą, kai nesupranta objektyvios žurnalistikos principų, kai nesugeba žodžiais išreikšti savo pozicijos kvestionuojama tema, tuomet minia pasitelkia smurtą. Kaltinimai, neva žurnalistai išprovokavo riaušes – nepagrįsti ir melagingi. Žurnalistai nuo ryto dirbo savo darbą, bet dėl to buvo užpulti ir nukentėjo. Išpuoliai prieš žiniasklaidos atstovus yra siekis bauginti visuomenę, sukelti grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Tai turi būti smerkiama ir stabdoma, nes riaušininkų veikla nėra pilietiškumo ir žodžio laisvės pavyzdys.
Smerkiame tiek fizinio, tiek emocinio smurto naudojimą prie žurnalistus. Prašome policijos atkreipti dėmesį į žurnalistų saugumą, nes žurnalistų darbas demokratinėje valstybėje yra labai svarbus. Tik taip visuomenė gali pamatyti vykstančius procesus, gauti profesionalias, neiškraipytas žinias. Tačiau Lietuvos žiniasklaida nesustos ir dirbs, nes dirbame dėl Valstybės, dėl visuomenės, kuri supranta atsakomybę už Valstybę.
