Įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais uždarose turgavietėse, smulkieji verslininkai rengtų mitingą.
„Mes bandysime ir darbo grupėje įrodinėti, kad jie yra neteisūs. Jei bus priimtas toks sprendimas, mes tikrai (nepasitenkinimą – ELTA) išreikšime savo protestu, rengsime mitingą“, – sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Asociacijos vadovė teigė, kad kasos aparatų įvedimas apsunkintų smulkiojo verslo sąlygas, ir kaltino valdančiuosius siekiant sunaikinti turgavietes.
„Premjeras tvirtino, kad tai būtina, kad turgavietėje yra „šešėlis“, tačiau nepateikė argumentų, koks yra “šešėlis„ ir kas jį sudaro. Tai yra tiesiog smulkaus verslo sugriežtinimas, siekiama, kad turgavietės būtų sunaikintos ir jose būtų dirbama su kasos aparatais, kad dirbtų įmonės ir pan.“, – pažymėjo Z. Sorokienė.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė piktinosi, kad jų neįsiklausoma. „Premjeras pakvietė mus į Vyriausybės pasitarimą tik tam, kad ir būtume pakviesti“, – sakė Z. Sorokienė.
Asociacijos pirmininkės neįtikina argumentai, kad įvedus kasos aparatus sąlygos smulkiesiems verslininkams neapsunks.
„Yra deklaruojama, kad tik apyvartą muš, niekas nesikeis, tačiau šiandien tai nėra nuspręsta, neturime teisės akto, sureglamentuoto, kad taip bus. Dabar, jei atsirastų kasos aparatai turgavietėse, vadinasi, yra keičiamas įmonės statusas, tai yra papildomos išlaidos, didžiulė administracinė našta, visiškai kitokia apskaita“, – sakė Z. Sorokienė.
Asociacijos vadovės manymu, taip yra proteguojamas stambus verslas.
Įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais dengtose turgavietėse, planuojama į biudžetą surinkti apie 100 mln. litų.
Skaičiuojama, kad reikės maždaug 2 tūkstančių tokių kasos aparatų, daliai prekeivių jų įsigijimas bus iš dalies arba visiškai kompensuojamas. Kompensacijoms numatoma skirti apie 3 mln. litų.
Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Iš šios sumos 0,58 mlrd. litų sudarė maisto produktai (52 proc.), apie 0,5 mlrd. litų – ne maisto prekės (44 proc.) ir apie 40 mln. litų – augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Vilniaus apskrities turgavietėse prekių apyvarta siekė 333 mln. litų (apie 30 proc.), Klaipėdos apskrities turgavietėse – 227 mln. litų (20 proc.), Kauno apskrities turgavietėse – 166 mln. litų (apie 15 proc.).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos prekyviečių yra mišraus tipo, tai yra jose prekiaujama nuo prekystalių lauke ir įrengtuose prekybos paviljonuose.
Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti 6 prekyvietėse Kauno mieste, Vilniuje – keturiose, Šiauliuose – trijose ir dviejose prekyvietėse Klaipėdoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įregistravusi ir išdavusi maisto tvarkymo pažymėjimus 2 tūkst. 650 prekiautojų maisto produktais prekyvietėse. Verslo liudijimai prekybai ne maisto prekėmis prekyvietėse šiuo metu išduoti 8 tūkst. 460 asmenų.
