Šios įstatymų pataisos būtų leidusios jau šiemet skirti valstybės dotaciją valdančiajai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP).
Prezidentės nuomone, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos turi teisę gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų joms kitų metų biudžete, žurnalistams sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.
Anot jo, prezidentės siūlymu, partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos, kaip to siekė valdantieji.
D. Grybauskaitė taip pat nepritaria biudžeto pataisoms, apjungusioms galimybes skolintis tiek gynybos biudžetui didinti, tiek LSDDP dotacijai, sakydama, kad „gynybos poreikiai negali tapti partijų finansavimo įkaitu“.
Pasak M. Lingės, grąžindama tobulinti Politinių partijų įstatymo pataisas dėl rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklos finansavimo prezidentė siūlo tris saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti dotacijomis.
„Tokios dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgautų galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Taip pat siūloma nutraukti dotacijos mokėjimą partijai, jei ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija, kuri gauna dotaciją, paskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus“, – teigė M. Lingė.
Prezidentė taip pat siūlo, kad partijai už šiurkščius pažeidimus praradus dotaciją, valstybės finansavimo negautų ir jos pagrindu įkurti nauji politiniai vienetai.
Šalies vadovė siūlo, kad pataisos įsigaliotų ne nuo jų pasirašymo, o nuo 2019-ųjų. Tai užkirstų kelią LSDDP gauti dotaciją iškart, tad prasmės netektų ir kitas Seimo patvirtintas projektas, kuriuo numatyta galimybė Vyriausybei skolintis ne tik gynybos biudžetui didinti, bet ir rinkimuose nedalyvavusioms partijoms finansuoti.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jiems priklausytų per 200 tūkst. eurų.
D. Grybauskaitė taip pat siūlo atsisakyti, jog nuo 2020-ųjų būtų panaikinama vadinamoji procentinė rinkėjų balsų kartelė, nes tai leistų gauti dotacijas visoms 22 registruotoms partijoms. Prezidentūros teigimu, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojami „net vienadieniai politiniai dariniai“.
Šiuo metu teisę gauti dotacijas turi tik tos partijos, kurios per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus, yra surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų.
Prezidentė ragina išlaikyti kartelę, tačiau ją leistų nuo 3 proc. sumažinti iki 2 proc. – dotacijas tokiu atveju galėtų gauti daugiau partijų.
D. Grybauskaitės teigimu, politinė sistema „išgyvena pasitikėjimo krizę“, nes partijomis pasitiki tik 6 proc. žmonių, o siūlomas modelis „dar labiau mažina kokybės standartus“ ir sukuria prielaidas „neatsakingai švaistyti valstybės biudžeto lėšas“.
Kalbėdamas apie prezidentės sprendimą grąžinti tobulinti biudžeto pataisas, M. Lingė sakė, kad šalies vadovės nuomone, lėšos partijoms finansuoti negali būti prilyginamos „strateginiams valstybės tikslams“, todėl turėtų būti planuojamos 2019-ųjų biudžete.
„Gynybos poreikiai negali tapti politinių partijų finansavimo įkaitu. Prezidentės įsitikinimu, nenumatytos išlaidos partinei veiklai negali būti prilygintos ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams. Todėl 2018 metų valstybės biudžeto įstatyme siūlo palikti tik pataisas, numatančias trūkstamas lėšas gynybos poreikiams finansuoti, kad būtų įgyvendinti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai“, – pridūrė M. Lingė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija šią savaitę konstatavo, jog Seime priimant biudžeto pataisą dėl galimybės skolintis naujų partijų finansavimui padarytas Seimo statuto pažeidimas.
