Nuo kitų metų atsirasiančiame valstybiniame ligoninių ir poliklinikų tinkle Aurelijus Veryga nemato ne tik privatininkų, bet ir daugiau nei 20 rajonų ligoninių, kurias galvojama uždaryti. Pats ministras ramina, jog pagrindinės paslaugas ligonių kasa ir toliau kompensuos, o politiniai konkurentai Verygai klijuoja diktatoriaus etiketę.
Sveikatos reformos detales pradėjus nagrinėti Seimo komitete privatininkus ir jų pacientus pasiekė nerimą keliančios naujienos. Nuo kitų metų sausio planuojama nutraukti valstybės kompensacijas privačioms gydymo įstaigoms už antrojo bei trečiojo lygio medicinos paslaugas.
Kitaip tariant, privačiai gydytis nusprendusiam tautiečiui tektų mokėti visą sumą, Ligonių kasos išlaidų nebe padengtų. Pacientų organizacijos baiminasi, jog valstybinėse, savivaldybių ar rajonų ligoninėse besidriekiančios eilės dar labiau padidės, o privačios klinikos bus pasiekiamos tik pasiturintiems žmonėms.
Vida Augustinienė priduria, jog įstatymo pakeitimus ruošianti Sveikatos apsaugos ministerija nesitarė nei su pacientais, nei su medikais.
Aurelijaus Verygos vedina Sveikatos apsaugos ministerija jau kitąmet ruošiasi užkurti valstybinį ligoninių bei poliklinikų tinklą, kuris pats vienas galėtų užtikrinti visų tautiečių gerovę. Ir čia konservatorius Antanas Matulas įžvelgia bėdą, mat pagal naująjį planą į tinklą nėra įtrauktos privačios klinikos, taip pat panašu, jog būsimų standartų neatitiks ir daugiau nei 20 rajonų ligoninių, ir jos bus uždarytos. Anot politiko, taip bus atimama paciento teisė rinktis.
Ministras ramina, jog visų pinigų iš privatininkų ir jų klientų valstybė neatims. Pirmojo lygio medicinos paslaugas – tokias kaip vizitai pas šeimos gydytojus, nėščiųjų apžiūros, būtinąją pagalbą teikiančias privačias klinikas ar poliklinikas ligonių kasos ir toliau finansuos.
Pasak Aurelijaus Verygos, reforma palies tik tas privačias įstaigas, kurios siūlo stacionarines paslaugas – trunkančios ne mažiau kaip 24 valandas, kai pacientas po operacijų ar kitų procedūrų yra guldomas į lovą, gydomas vaistais, vyksta reabilitacija. O tokios, pasirašiusios su ligonių kasomis kompensacijų sutartis, šalyje yra vos dvi.
Ministras tikina, jog dabar šalyje būtų galimą atsisakyti net per puspenkto tūkstančio stacionaro lovų, tad šias vietas valstybinės ligoninės galėtų perleisti slaugai – sunkiai sergantiems senoliams ir tokių paslaugų Lietuvoje trūksta. Skaičiuojama, kad trūkumas gali siekti tris tūkstančius lovų.
Visgi ministras pabrėžia, kad jei po reformos prireiktų privatininkų paslaugų, jiems būtų draudžiama už paslaugas reikalauti didesnės sumos nei valstybės nustatyti įkainiai. Beje, pernai valstybė privačioms gydymo įstaigoms skyrė daugiau nei 135 milijonus eurų.
Tai yra kiek daugiau nei 10 procentų visų lėšų, skirtų sveikatos apsaugai. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas sako, jog suma kitąmet neturėtų labai skirtis, tad privatūs gydytojai gali jaustis ramūs,
Plačiau apie tai TV3 reportaže
