Net 25-iuose Lietuvos kelių ruožuose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 23 d. užfiksuoti 10 837 pažeidimai. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, administracinėn atsakomybėn patraukti 665 asmenys. Tačiau tai dar ne pabaiga, mat milžiniškas srautas pažeidimų iki šiol yra apdorojamas rankiniu būdu, todėl pats procesas užtrunka.
Tiesa, netrukus situacija turėtų pasikeisti. Mat dideliais žingsniais judama to link, kad pažeidimų protokolai būtų formuojami automatiškai – tai ne tik palengvins pareigūnų darbą, bet ir paspartins patį procesą nuo pažeidimo padarymo iki baudos paskyrimo bei pažeidėjo informavimo apie jo laukiančią atsakomybę.
Tikrina ne tik greitį
Lietuvos kelių policijos atstovų teigimu, dar ne visus vairuotojus (iš minėtų daugiau kaip 10 tūkst. padarytų pažeidimų – aut. past.) pasiekė paskirtos baudos. Todėl, anot pareigūnų, vertinti vieno mėnesio rezultatus būtų gana sudėtinga, o kartu ir netikslinga.
„Manome, per trumpas laikotarpis vertinti saugumą šiuose ruožuose“, – atsakė policijos atstovai.
Tiesa, jie pridūrė, kad sektoriniai greičio matuokliai tikrai neapsiriboja tik vienu pažeidimu: „Administracinių nusižengimų registre gaunami duomenys apie vidutinio greičio viršijimo atvejus. Tačiau, jeigu automobilis viršijo vidutinį greitį ir jis, pavyzdžiui, nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, policijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo bylą, surašo procesinius sprendimus ir už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus.“
Prieš pradedant bausti vidutinį greitį sektoriuose viršijusius vairuotojus buvo nuogąstaujama, kad gausus pažeidimų skaičius gali itin apkrauti sistemas ir dėl to kils problemų.
Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Eglė Nemanytė patvirtino, kad sektorinių greičio matuoklių įranga veikia sklandžiai, o duomenys perduodami sklandžiai.
„Jokių problemų pirmaisiais mėnesiai nekilo. Tikimės jų išvengti ir ateityje“, – pridūrė E. Nemanytė.
Nė vieno sužeistojo ar žuvusiojo
Žymiai iškalbesnis buvo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vadovas Vidmantas Pumputis, kuris pirmiausia pasidžiaugė, kad minėtuose 25 sektoriuose neįvyko tokio mąsto avarija, kurioje žuvo ar buvo sužalotas žmogus:
„Nuo šių metų birželio 1 d. nebėra sužeistųjų ar žuvusiųjų tuose kelių ruožuose. Manome, kad sektoriniai greičio matuokliai iš tiesų duoda teigiamų rezultatų. Pastebiu akivaizdžius vairuotojų elgsenos pokyčius. Jie sulėtina greitį, važiuoja tikrai lėtai ir, kas svarbiausia, saugiai. Nenori įsiamžinti. Tampa norma, kad važiuoti reikia tiek, kiek nurodo kelio ženklai.“
Tuo pačiu V. Pumputis pridūrė, kad šiuo metu Seime svarstoma dėl proceso automatizavimo, kad būtų galima paprasčiau ir greičiau nubausti pažeidėjus.
„Kai pradės veikti automatizuota pažeidimų protokolo išsiuntimo sistema, tada sumažės krūviai darbuotojams ir viskas vyks ženkliai greičiau. Taip bus paprasčiau užbaigiama administracinio pažeidimo byla.
Teisę ginčyti skirtą baudą turi kiekvienas vairuotojas. Bet sistema yra patikrinta, duomenys tikslūs, tad įrodyti kažką vargu ar pavyks. Ne jei asmuo sakys, kad vairavo ne jis, o kitas asmuo, tada bus ieškomas kitas nurodytas pažeidėjas. Bet jei jo nepavyks rasti, už nepriežiūrą bus baudžiamas automobilio savininkas. Pasikartosiu, visą laiką yra galimybė skųsti nuobaudą, bet teismų praktika nepalanki pažeidėjams. Prietaisai metrologiškai patikrinti. Turi visus reikiamus sertifikatus“, - pasakojo V. Pumputis.
Matuoklių skaičius augs 8 kartus
Sustoti ties 25 Lietuvos kelių ruožais neplanuojama. Anot V. Pumpučio, iki 2022 m. numatyta įrengti net apie 200 tokių vidutinio greičio matavimo ruožų ruožų.
„Tikslas sudrausminti vairuotojus jau yra iš dalies pasiektas. Tačiau eismo saugumo užtikrinimo planuose numatyti ir tolesni žingsniai. Daug vilčių siejame su toliau numatyta kelių infrastruktūros tvarkymo idėja. Prioritetų sąrašuose atsidūrė pėsčiųjų perėjos valstybinės reikšmės keliuose.
Taip pat tvarkysime pavojingiausias, avaringiausias sankryžas. Per penkerius metus sieksime rekonstruoti visas pavojingas sankryžas, kuriose įvyksta daugiausia eismo įvykių. Taip pat bus investuojama į pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą, tiesiami nauji takai. Vien atšvaitų apsaugoti pėsčiąjį ar dviratininką tikrai nepakanka“, – pabrėžė V. Pumputis.
Pastebima, kad situacijos gerėjimą patvirtina ir statistika. Mat palyginus 2010-sius ir 2017-sius metus, Lietuvos keliuose žuvo 36 proc. mažiau žmonių. Pagal šį mažėjimo rodiklį Lietuva užėmė 5 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių.
