Ši klasifikacija reikalinga ne šiaip sau – ji tai klausimas, kaip atsitiko, kad praėjus daugiau nei 23 metams po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje lyg niekur nieko „paprasta“ liaudis balsuoja už Kremliaus samdinius? Tokio absurdo nebūtų net Sovietų Sąjungoje – laisva valia žmonės nebalsuotų už tokią klounadą. Vadinasi, turime rimtą problemą, kurią reikia spręsti. Šliužai, graužinieniai ir tomaševskiai – sparčiausiai politikoje besiveisiantys kenkėjai, kurių niekas (atrodo) negali sustabdyti. Net Seimo pirmininke tapo vieno porūšio atstovė. Kad graužtų ne tik protingų žmonių nervus, bet viską – Lietuvos savigarbą, savimonę, orumą ir pačius valstybingumo pamatus. Jau nekalbant apie ekonomikos žlugdymą. Šių atliekų tikslas aiškus – sunaikinti Lietuvą.
Taip, visa tai panašu į humorą laidą, į pigius pokštus, į kažką nerimto ir tikrai – negalinčio vykti XXI amžiaus demokratinėje Europos valstybėje, tačiau, deja, reikia pripažinti – tai vyksta. Bet apie viską nuo pradžių.
Apie visus šliužus ir referendumo dėl žemės išsaugojimo Kremliui iniciatorius daug nesinori kalbėti – jie jau aptarti. Apsimetę Lietuvos patriotais, žaliaisiais ar kuo tik nori, bet nieko neišmanantys apie ekonomiką, jie ėmė sekti graudžias pasakėles, kokia brangi dirvonuojanti žemė. Nauja tik tai, kad šliužai žada surengti dar kelis – jau irgi neslepia – populistinius parašų rinkimus. Gerai. Kodėl? Kremliaus pinigai ateina į Lietuvą – vis šis tas naudingo iš visiškų nevykėlių. Putinas moka, kvaileliai renka parašus, gal tauta tiek nenuprotėjo, kad sektų visiškais šliužais. Be argumentų, be logikos, tiesiog „emocijos“ pagauti rinkėjai nesupranta, ką daro, bet vis tiek daro. Atleisk jiems, Dieve. Nes tik Tu ir gali atleisti.Tokiems atleisti negalėtų joks sveiko proto žmogus.
Taigi, šliužai teplios Lietuvą savo gleivėtais referendumų lapais. Niekas nepatikės. Viena nelaime mažiau. Bet kaip apsisaugoti nuo graužinienių – kitas svarbus klausimas. Šiek tiek apsiraminusi po pagrįstos ir labai rimtos net paties premjero kritikos, šio judėjimo lyderė L. Graužinienė nurimo ir dabar jos tikslas – KT pavesti formuoti tiems, kurie yra tokio pat išsimokslinimo lygio, kaip ji – per visą gyvenimą baigę ar nebaigę (koks skirtumas?) buhalterių kursus. Bet ir tai – akivaizdi desperacija. Blogiau čia faktas, kad pažadų karalienė vis dar nėra išmėžta iš Seimo pirmininko posto. Ji vis dar gali bet kada pasiusti ir imti šnekėti ar daryti bet ką, kas šaus jai į galvą. Ypač, jei „juodosios magijos buhalterijoje“ byla pasisuks ne visai gera linkme. Bet kol teismai ir toliau sėkmingai vilkinami iki senaties termino, džiaukitės savo išrinktais graužinieniais – jie graužia jūsų uždirbamus litus. Taip ir toliau. Rinkitės teisingai: balsuokit už graužinienius.
Po graužinienių, nors ši klasifikacija nėra hierarchinė jokia prasme, rikiuojasi nauja labai pavojingų padarų rūšis: tomaševskiai. Tai tautas dėl savo asmeninių ambicijų kiršinantys politiniai parazitai, kuriuos dažniausiai gina Kremlius, nors jų pačių tautybė nesvarbi – jie neatstovauja jokiai tautai, jų tikslas – sukiršinti, apšmeižti, diskredituoti, meluoti, apgauti, išnaudoti, supjudyti, išpurvinti, suniokoti ir t.t.
Ryškiausi požymiai: vaidenasi persekiojimai, nuolatos kliedima apie susidorojimą, ieškoma nepagrįstų kaltinimų, dažnai pasireiškiantis psichinis sutrikimas - matematikos maišymas su tikėjimo dalykais. Tai itin grėsminga tada, kai artėja EP rinkimai, nes žmonės dažnai patiki gamtos anomalijomis ir suteikia joms nemokamas atostogas už tai, kad nematytų jų šlykščių snukių eteryje. Atostogos EP – galbūt ne pats baisiausias dalykas, galintis nutikti šiems kenkėjams, tačiau mūsų visų pareiga – neleisti tam įvykti. Neleisti, kad Kremliaus marionetės ėstų ES pinigus.
Visi išvardyti padarai ir jų rūšys – tai dabartinės Lietuvos politikos nusiritimo iki mėšlo krūvos priežastys. Rinkėjai jais patikėjo, dabar jie gali daryti ką nori. Kada šita tauta nustos rinkti kenkėjus – dar vienas klausimas. Negi neliko savigarbos?
Ne, problema ir rimtesnė, ir ne tokia paprasta. Natūralu, kad šituos „veikėjus“ išrinko provincija, arba nusivylę miestiečiai – tai nevykėlių kandidatai. Rinkėjai šituose „lūzeriuose“ regi save. Va, ir jam nepasisekė – tikras šliužas, koks teisingas ir geras žmogus, balsuosiu, va ir ji beprotė, o tokias aukštas pareigas užima, tai matyt gera moteris, sistema nori ją suėsti, balsuosiu, va, Kremlius jį myli, o Dieve, koks geras žmogus, taip gerai buvo „prie ruso“, balsuosiu.
Kai konservatoriai ar liberalai kalba logiškai ir dažnai – labai arogantiškai, šliužai, graužinieniai ir tomaševskiai daro priešingai – jokios logikos, jokios matematikos, žmonės nemoka skaičiuoti, rėk, kad tave puola sistema, pjudyt, ardyk ir gausi visus provincijos gyventojų balsus.
Atrodo neįtikėtina? Lietuvoje yra toks vienas geriausių pasaulyje propagandos specialistų, filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, kuris daug daug rašė ir dar daugiau prikalbėjo apie propagandą – ir čia pagrindine mintimi galėtume laikyti tai, kad propagandoje bet kokia logika sugadina reikalo esmę.
Žmonės ne nemoka skaičiuoti, jie nenori skaičiuoti. Gili, bet labai gaji klišė, kad matematika visada sudėtinga ir niekada neatneša pasitenkinimo irgi kilusi iš kaimo mokyklų. Taigi, žmonės nori serialų „Kur mergaitė?“, „Kas išgalvojo Juodąją Buhalteriją?“, „Sistema, Briuselis puola, vyrai į kovą!“ „Vyktaras ir kiti Šūriko nuotykiai“ ir pan.
Yra du keliai, kuriais gali eiti Lietuva – tai dešiniųjų supratimas, kad teks įtikti ir šitų serialų gerbėjams, arba bandymai tartis su tais, kurie surinks provincijos balsus. Kas geriau – spręsti dešiniesiems. Kurie, atrodo, nėra jau tokie išsilavinę ir tokie intelektualūs, kaip skelbiasi. Kitaip čia nebūtų jokių šliužų, jokių graužinienių, jokių tomaševskių – jų publika seniai būtų atkerėta geresnės kokybės serialais. Geriau sugalvota propaganda. Nes kovojant prieš akivaizdžius kentėjus ne tik galima, bet tiesiog būtina naudoti radikaliausias priemones. Arba, kaip sakė viename filme: „Blogis gimsta tada, kai geri žmonės lieka abejingi“. O Kurtas Vonnegutas padarė geriausią išvadą: „Žemėje būtų rojus, jei angelai naudotųsi mafijos principais“. Gana vaidinti, kad visi žmonės protingi ir gali suprasti daugybos lentelę. Negali. Ir niekada negalės. Todėl tiems, kas gali, reikia būti protingesniems ir padėti neįgaliesiems.
