Marijampolietė, sužinojusi, kad vyras inicijuoja skyrybas, oficialiai apkaltino jį „kažkada“ tvirkinus mažametę dukrelę. Bet jau dviejuose teismuose vyras įrodė, kad tai – tik kerštaujančios, žlugdančios, didesnio turto besigviešiančios žmonos pasakos. Anot pareigūnų, tokių faktų padaugėjo kilus Garliavos pedofilijos skandalui.
Paskui garliaviečius
Po dešimties santuokinio gyvenimo metų – dar viena iškilminga santuokos ceremonija bažnyčioje, o dar po dvejų metų – skyrybos ir iškrypėlio vardas. Tokie gyvenimo faktai rikiuojasi marijampoliečio verslininko Mariaus (33 m.) biografijoje, jau bemaž pustrečių metų teismuose įrodinėjančio, kad su pedofilija jis neturi nieko bendro.
Bylos, kurioje Mariaus žmona apkaltino jį mažametės dukrelės tvirkinimu ir seksualiniu prievartavimu, duomenys labai primena iki šiol neužgesintą Garliavos skandalą: Mariaus dukrelės (dabar jai 15 m.) liudijimas apie „laižymą“ tada, kai jai buvo septyneri, apie „pimpalą“, kurį Garliavos mergaitė vadina „sysalu“, apie „skystį“, kuris garsiojoje Kedžių istorijoje vadinamas „kremu“.
Yra ir Mariaus dukros pokalbio su mama garso įrašas, padarytas mobiliuoju telefonu – abi kalbasi apie tai, ką mergaitei esą darė „nesveikas“ tėvas. Šis įrašas atsirado tada, kai interneto svetainėse jau sukosi ir kasdien populiarėjo Drąsiaus Kedžio nufilmuotas jo dukrelės „tardymas“. Tiesa, Mariaus žmona iki šiol tikina, kad ji savo dukros atsakymus į jos klausimus įamžino dar nemačiusi mažosios Kedytės nufilmuoto liudijimo.
Mariaus žmona, kaltindama sutuoktinį, į policiją kreipėsi 2009-ųjų pabaigoje, kai Garliavos skandalas jau buvo paženklintas kelių nužudymų žyme ir Kedžių mergaitės pasakojimo detalės kasdien kartojamos spaudoje ir televizijoje. Tačiau moteris, neigdama, kad savo šeimos reikalus pradėjo viešinti tik įsilingavus Garliavos istorijai, vis dėl to pripažino, jog jos dukra apie nederamus santykius su savo tėvu prabilo tik žiūrėdama TV laidas apie tą skandalą.
Motinos fantazijos
Mariui teismuose reikėjo įrodinėti, kad jis savo dukrai, kuriai tada buvo vos septyneri, pasiguldytai į lovą, nerodė savo nuogo lyties organo ir vibratoriaus, ragindamas mažylę akylai žiūrėti į juos, palyginti ir „atpažinti“, kuris yra tikrasis. Taip pat garaže nesodino savo tuo metu jau devynmetės dukrelės ant automobilio gaubto ir neliepė apsinuoginti bei patenkinti jį oraliniu būdu, o paskui esą pats masturbavosi, nes dukrelė atsisakė paklusti. Anot Mariaus, jis niekada neliepė dukrai laižyti jo intymiausių kūno vietų ir nevertė kartu žiūrėti pornografinių filmų.
Policininkai, rinkę Mariaus kaltės įrodymus, ir prokurorai, kurių pareiga – kaltinti, Mariaus tiesos neišgirdo. O teisėjai – išgirdo. Ir Marijampolės teisme, ir neseniai Kauno apygardos teisme Marius buvo išteisintas dėl lytinių nusikaltimų prieš savo dukrelę.
Išteisinant akcentuota, kad mergaitės parodymai nenuoseklūs, kad psichologai nustatė, jog dukra yra paveikta motinos įtakos, kad niekas iš mergaitės artimiausių žmonių nepastebėjo pokyčių jos elgesyje, kad mažametės žodynas – nevaikiškas, tarsi „repetuotas“, o gausios žinios apie intymų žmonių gyvenimą – labai jau ankstyvos.
Tokiomis išvadomis Marių išteisinę teisėjai tarsi nurodė, kad kone viskas, kas užfiksuota mergaitės parodymuose, yra jos motinos fantazijų vaisius.
Maža to, specialistai atkreipė dėmesį, kad ne tik poros pirmagimė, bet ir beveik ketveriais metais jaunesnė dukrelė pernelyg susidomėjusios nuogu žmogaus kūnu, lytiniais santykiais, nes paaiškėjo, kad jos ne tik lengvai prieidavo prie erotinių, pornografinių vaizdų televizijoje ar internete, bet ir netrukdomos galėdavo „žaisti“ tėvų vibratoriais, laikytais miegamajame, galų gale – kartoti ir kitokius suaugusiųjų „žaidimėlius“, į kuriuos buvo įtraukusios ir mažametę kaimynų mergaitę.
Sudomino piešiniai
Mariui laimėjus jau dviejų pakopų teismuose, jo bylą gerai žinantys pareigūnai teigė, kad visi kaltinimai gimė prasidėjus sutuoktinių skyrybų procesui, bet nesugebant išsiskirti taikiai. Draugiškai bendrauti nesugebėta galbūt ir dėl nemenkų poros turimų turtų, kurie rūpi abiem mergaičių tėvams, ir dėl patirtų nuoskaudų, subrandinusių keršto poreikį.
Tokiu keliu, kai, pradėjus skyrybų procesą, moteris vyrą apkaltina jų vaiko ar vaikų lytiniu išnaudojimu, eina vis daugiau besiskiriančių porų. Kaip pareplikavo vienas kalbintas policijos pareigūnas, matyt, besiskiriantiems žmonėms labai saldu išsirėkti, kad gyveno su iškrypėliu, tik esą per vėlai tai suprato.
Prieš kurį laiką vadinamasis sekso skandalas žlugdė ir Kalvarijos gyventoją Gintarą (30 m.). Vyrui panorus skirtis, nes jis įsimylėjo kitą moterį, žmona apkaltino jį tvirkinus jų dukrelę (5 m.). Moteris pareigūnams tvirtino, kad mergaitė, grįžusi iš tėvo namų, elgdavosi neįprastai – mamą vadindavo negera, bjaurybe, prostitute, domėdavosi, kas yra po kito žmogaus drabužiais, nuolat piešė nuogus žmones. Gintaro žmonai pasidomėjus, kas yra piešiniuose, mergaitė esą atsakydavusi, kad tai – tėtis ir jo draugė. Anot mažylės motinos, ji supratusi, kad tėvo namuose sugyventinių pora atvirai mėgaujasi vienas kito artumu, o tai – mažametės tvirkinimas.
Kaltinimų užkluptas Gintaras juos kategoriškai neigė ir tikino, kad kaltinimai – jo paliktos žmonos kerštas, o pareigūnams pateikti piešiniai – pačios mergaitės mamos darbas.
Dukrelė demaskavo
Gintaras apsigynė nuo kaltinimų gana greitai – užteko piešinius pateikti specialistams, kurie taip pat bendravo ir su pačia mergaite. Pirmiausia paaiškėjo, kad tuos piešinius piešė ne mergaitė – pati taip tikino. Tada paaiškėjo, kad tokiomis lygiomis linijomis mergaitė dar išvis nesugeba piešti. Galiausiai mažylės paprašius nupiešti žmogų, ji jį nupiešė tik su drabužiais – nuogo piešti nemokėjo. Dar paprašyta nupiešti berniuką ir mergaitę, ji lyčių skirtumus pabrėžė ne atvaizduotais lytiniais organais, kaip tikėjosi motina, o skirtingais drabužiais ir skirtingo ilgio plaukais. Specialistai džiaugėsi, kad mergaitės piešiniuose vyravo šviesios spalvos. Psichologai, dirbę ir kitokiais metodais, galiausiai padarė išvadą, kad mergaitė dar neturi supratimo apie nuogą žmogaus kūną, nežino, kaip vadinti atskiras kūno dalis, ir niekada netapusi intymių scenų liudininke.
Tokių išvadų pakako, kad dėl mažametės tvirkinimo pradėtas tyrimas būtų nutrauktas, net nepasiekęs teismo. Tyrimui vadovavusi prokurorė neslėpė nesiryžusi siųsti surinktą medžiagą į teismą, kuriame tik būtų oficialiai pripažinta, kad kaltinimai tvirkinimu – tik įsiskaudinusios moters keršto akcija, bandymas apkaltinti fantazijomis.
Psichikos liga?
Dar viena panaši istorija, anot pareigūnų, „Garliavos skandalo kopija“, jau nuo 2010-ųjų kovo niekaip nesibaigia Kaune. Mažas berniukas (4 m.) – jo išsiskyrusių tėvų kovos įrankis. Teisme vis dar sprendžiama, su kuo vaikas turi gyventi, o jo motina, įskundusi jo tėvą, dabar kaltinama dėl šmeižto.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusi Audronė (34 m.) kaltina savo panašaus amžiaus buvusį vyrą Almantą mušdavus ir seksualiai išnaudojus bei tvirkinus sūnelį, kai po skyrybų šis viešėdavo pas tėvą. Pareigūnai, dėl to pradėję keletą ikiteisminių tyrimų, visas bylas nutraukė, nes Almanto kaltės neįrodė. Vadovautasi psichologų išvadomis, kad tirtas vaikas nežino ir nesupranta, kas yra lytiniai santykiai, lytinė prievarta, tik teigia, jog tėtis blogas, nes jį mušė.
O vaiko mama tvirtina, kad banke dirbantis ir nemenkai uždirbantis buvęs jos sutuoktinis kaltės pripažinimo išvengia tik savo pažinčių ir pinigų dėka. Anot moters, niekas neįsiklauso į vaiko žodžius, kad jam „tėtė grūdo į burną savo bananą“, „reikėjo gerti pieną iš tėtės banano“.
Savo tiesą siekiančiai įrodyti Audronei teko prievarta būti tiriamai psichiatrijos ligoninėje. Specialistai nustatė, kad moteris serga depresija ir „šiuo metu gali neigiamai paveikti mažamečio sūnaus vystymąsi“. Pati Audronė ir į kovą už motinos galimybę vėl gyventi su savo sūneliu įsijungę Audronės tėvai tikina, kad liga sveikai ir protingai moteriai „pripaišyta“. Šie žmonės jau ir piketavo prie Kauno teismų, ir savo istoriją plačiai paviešino internete, prašydami pagalbos – sparčiai žygiuojama garliaviškių pramintu keliu.
Beje, Kauno vaiko teisių gynėjai – berniuko tėvo pusėje. O šio vyro advokatė aiškina, kad Almantą melagingai apkaltinusi buvusi žmona „yra tiesiog toks žmogus – nori išgarsėti, jai reikia viešumo, patinka vaidinti auką“. Esą todėl ir vyksta nuožmi vaiko dalybų kova, slegianti paties vaiko kasdienybę, gadinanti jo ateitį.
KOMENTARAS
Nijolė POPIERIENĖ, Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja:
Negalėčiau teigti, kad pastaruoju metu padaugėjo moterų sukurptų, vadinkime, sekso skandalų, norint apkaltinti, apjuodinti vyrus, su kuriais jos skiriasi. Tačiau bent mūsų krašte iki garsiųjų Garliavos įvykių tokių „muilo burbulų“ išvis nebuvo. Todėl negalima atmesti, kad ta Garliavos istorija pakišo mintį ne vienam. Tokiais atvejais, aišku, labiausiai gaila vaikų, tapusių tėvų pykčių įrankiu jų tikslui pasiekti. Tikslas – kerštas buvusiam mylimajam. Paprastai apkaltinus lytiniais nusikaltimais prieš savo vaikus, siekiama, kad tas vyras išvis neturėtų teisės matytis su vaikais, bendrauti – galbūt smogiama per skaudžiausią vietą. Neabejoju, kad sukeltu skandalu tikimasi ir išsikovoti sau daugiau turėto šeimos turto.
Pastebėjau, kad tokiose istorijose, kurios teismuose baigiasi išteisinimu ir melo įrodymu, baigtį, ko gero, galėta nuspėti vos kilus skandalui. Mat tokios motinos, apkaltinusios savo vyrus, nerodo jokio noro „tvirkintą“ vaiką vedžioti pas psichologą, apsaugant nuo galimų ateities sunkumų, o tik aktyviai renka ir renka vis naujus „įkalčius“, rūpinasi, kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti vyro „nusikaltimą“, ieško kelių savo šeimos dramą pagarsinti. Juk mes iškart pastebime, kaip į tokį melo kamuolį įsuktas vaikas, bendraudamas su mumis, kiekvienam atsakymui akimis ieško motinos akių, kad suprastų, ar (ir kaip) galima atsakyti. Tikrai lytiškai išnaudotas vaikas elgiasi visai kitaip.
Irena ZUBRICKIENĖ
