Dvaro gatvėje gyvenanti Dalia (vardas pakeistas) – tvarkinga ir rūpestinga trijų vaikų motina. Išsigydžiusi kankinusią depresiją moteris pluša ankstesnėje darbovietėje. Rodos, gyvenimas po truputėlį ėmė stoti į savas vėžes. Primename ne itin nusisekusią moters gyvenimo istoriją: praėjusią žiemą ji su trimis vaikais buvo išvaryta iš sugyventinio namų. Kelioms dienoms Dalia buvo apgyvendinta Biržų socialinių paslaugų centre esančiame Krizių centre. Paskui moteriai pasiūlytas Dvaro gatvėje esantis socialinis būstas mediniame daugiabučiame name.
Šis būstas garsėjo kaip nemalonias asociacijas dėl narkotikų, žmogžudysčių kelianti landynė. Bet daugiau kur prisiglausti neturinčiai moteriai jis, nors ir skylėtas, buvo vienintelė galimybė turėti tai, ką galėtų pavadinti savo namais.
Rizikuoja sveikata ir saugumu
Socialiniame būste žiemą Daliai su trimis atžalomis teko glaustis viename kambaryje – kitame šiluma išgaruoja akimirksniu. Visos kambario sienos – suskilinėjusios. Pro tarpus į vidų besiskverbiančio šalčio neužgoši ne tik dėl to, kad šį kambarį turinti šildyti krosnis visiškai nebetinkama naudoti.
Pašnekovė atkelia kilimo kampą ir rodo tarp sienos ir grindų plyšį, per kurį be vargo matyti žemė.
Dalia su greta esančio buto kaimyne didžiulę skylę rodo ir iš lauko pusės. Sako, per ją į vidų lenda žiurkės. Visai neseniai iš minėto tarpo moterys ištraukė jau sudžiūvusį graužiko lavoną.
Vieninteliame kambaryje, kuriame žiemą pašnekovė su vaikais glaudėsi, krosnį naudoti dar įmanoma. Tik kas kartą ją kuriant baisu – bet kada gali užsidegti. O kūrenti tenka nuolatos – šyla vos maža jos dalis. Be to, šiluma per kiaurus langus ir sienas liovusis deginti malkas dingsta kone akimirksniu.
Nuolatos kūrenti baisu ne vien dėl savo ir vaikų, bet ir kaimynų saugumo. Daliai ilgiau ar daugiau pakūrenus krosnį, virš jos būsto gyvenanti kaimynė atbėga teirautis, ar šeimyna dar gyva – smalkėmis ir dūmais dvokdavo net ir jos būstas. Dalios sūnus serga astma. Vaikui kiek sušalus ji smarkiai paūmėja. Moteris išsitaria, jog vyriausioji dukra anksčiau sirgdavo retai, tačiau praėjusią žiemą su ligomis kovoti teko daug.
Dalia pasakoja – patiems susitvarkyti krosnį kainuotų pusantro tūkstančio litų. Jos šeima gyvena iš už pusę etato gaunamo atlyginimo bei socialinės pašalpos. Lėšų, iš ko pagerinti situaciją, 42-ejų moteris neturi. Vienintelė jos viltis – geros valios žmonės arba savivaldybė.
Žarsto tik pažadus
Atsikeliant į kritinės būklės būstą Daliai buvo pažadėta, jog jis bus kiek paremontuotas. Žiemą jai buvo pasakyta, jog tam laikas netinkamas – reikia laukti šiltesnių orų. Paklausta, kas pakito nuo to karto, kai paskutinį sykį moteris kalbėjosi su „Šiaurės rytais“, Dalia atsako: „Malūno gatvėje esančios dėvėtų baldų parduotuvės vadovas šeimai paaukojo baldų. Daugiau – nieko.“
Pasak pašnekovės, tiesiogine ta žodžio prasme skylėtą namo sieną žiemą apžiūrėjęs Biržų savivaldybės tarybos narys Stasys Valiukas pažadėjo, jog posėdyje bus iškeltas klausimas bent jau dėl jos remonto. Dabar jau į pabaigą eina vasara.
Būste juntamas slogus kvapas. Langų atidaryti neįmanoma – moteris baiminasi, jog atvėrus jie visiškai išgrius ar nebepavyks uždaryti. Tarpus, per kuriuos košdavo vėjas, ji pati apipurškė montažinėmis putomis. Langus buvo žadama pakeisti, jų netgi buvo atvykę išmatuoti. Bet, kaip sako pati Dalia, tuo viskas ir pasibaigė. „Pavasarį buvo žadėta – atvažiuos, nufotografuos, padarys buities tyrimo aktą, kaip kas čia atrodo. Bet nieko“, – kalba moteris.
Įkyriai reikalauti gėda
Dalia pasakoja, jog keletą kartų buvo nuėjusi į Biržų rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyrių. Moteris išsitaria – nuolat eiti pas valdininkus ir prašyti to paties jai gėda. „Pasakė – pinigų neturim, yra, kas dar baisiau gyvena – kiauras stogas, vanduo ant galvos bėga. Užrašė į eilę, sakė - atvažiuosim, pažiūrėsim, įvertinsim būklę. Esu gal 73 eilėje“, – pasakoja moteris.
„Šitas butas netvarkytas kokius 30 metų, jeigu ne daugiau. Šio namo, kaip avarinio, įvertinti negalima, nes viršuje yra išpirktų būstų. O butas avarinis būti negali, tokiame remonto nedarytų. Iš avarinių juk žmones apskritai iškeldina“, – įsiterpia Dalios kaimynė.
Vos prieš savaitę moteris kreipėsi dėl socialinio būsto keitimo.
„Sakė, yra vienas Vėjo gatvėje, bet ten stogas kiauras. Jeigu bus koks kitas, pažadėjo paskambinti“, – kalba Dalia. Moteris didžiulio remonto nereikalauja. Netgi pati yra nusipirkusi kai kurias tam reikalingas medžiagas.
„Juk neprašau, kad man tą butą dažytų, tapetuotų. Svarbiausia - sienų pagrindas, kad šaltis neitų, kad vaikai nešaltų“, – išsitaria dėl galimybės turėti bent jau tokį būstą dėkinga moteris.
Situaciją svarstys šiandieniniame posėdyje
Biržų seniūnijos socialinio darbo organizatorė Eugenija Anilionienė pritarė, jog būstas gyventi nėra tinkamas. Ji kalbėjo, jog tiki, kad iki rudens situacija susitvarkys. Kokiu būdu – nežinia.
E. Anilionienės teigimu, būtų kur kas lengviau, jei moteriai bent laikinai pavyktų suteikti kitą būstą – nors tol, kol vyks remontas.
Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistė Aldona Jurkštaitė kalbėjo, jog komisija pasiūlymams socialinio būsto nuomos klausimams teikti susidariusią padėtį svarstys šiandien vyksiančiame posėdyje. Šiuo metu Daliai reikalingo kito dviejų kambarių socialinio būsto nėra.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė taip pat kalbėjo, jog klausimas bus svarstomas ketvirtadienio posėdyje. Ketinama nuspręsti, ar iki šalčių minėtą būstą pavyks aptvarkyti.
A. Pocienės teigimu, prieš atsikeldama į būstą Dalia žadėjo, jog jį susiremontuos pati, tačiau turbūt neįvertino savo galimybių. Jos nuomone, moteris yra pajėgi tai padaryti – juk ir dirba, ir socialinę pašalpą gauna.
Šiandien vyksiančiame posėdyje, miesto šventės išvakarėse, valdininkai turi galimybę įrodyti, kas iš tiesų svarbu tiems, kuriems pasisekė labiau ir kurie gali padaryti kai kam galbūt menkas, o kai kam – milžiniškas permainas. Tikėkimės, jog pramogų apsuptyje nepamiršime tų, kuriems pagalbos, užuojautos ir palaikymo iš tiesų reikia labiausiai.
Aistė Vitkauskaitė
