Artūras Matusas, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Negalutinė statistika rodo, kad ugniagesiai gelbėtojai per pastarąsias paras važiavo gesinti aštuonių dėl žaibo iškrovų kilusių gaisrų. Daugiausia jų kilo Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Žmonės per gaisrus nenukentėjo, tačiau dėl žaibavimo ir iškrovų į elektros įrenginius apie 3 tūkst. vartotojų buvo likę be elektros. Elektros tiekimas nutrūksta dėl įvairių priežasčių, teigia „Lesto“ atstovas Ervinas Pareigis.
„Žaibas gali pataikyti ir į pačią liniją, ir į laidus, ir į transformatorinę arba kažkokį kitą tinklo įrenginį, kuriuo elektra keliauja pas gyventojus. Esmė ta, kad tinkle atsiranda atmosferinis viršįtampis, kuris sugadina įrenginius ir sutrikdo tiekimą. Taip pat toks viršįtampis gali atsirasti ir kiekvieno iš mūsų nuosavame tinkle ir sugadinti namuose esančią techniką. Kai mūsų bendrovės tinkle atsiradęs viršįtampis sugadina įrangą, elektrą galima tiekti tik pašalinus gedimą“, – aiškina E. Pareigis.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Kęstutis Skrickis tikina, kad apsaugoti būstą nuo žaibo iškrovos tėra vienintelis būdas – įsirengti žaibosaugą. „Rekomenduojame įsirengti, bet nerekomenduojame rengti patiems. Įrengti ir paskui prižiūrėti turėtų specialistai“, – pabrėžia K. Skrickis. Prasidėjus žaibavimui, žmonėms jis pataria likti namuose, o jei stichija užklupo gamtoje, nesislėpti po aukštais medžiais.
– Pone Skricki, kiek gaisrų šįmet sukėlė žaibai?
K. Skrickis: Departamento duomenimis, šiemet dėl žaibų Lietuvoje kilo 51 gaisras – šiek tiek mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laiku (tada kilo 56 gaisrai). Tačiau tas skaičius priklauso ne nuo mūsų, o nuo gamtos. Statistiką galima palyginti: 2012 m. kilo 80 gaisrų, 2011 m. – 92 gaisrai.
– Ar dėl tokių nelaimių būna žmonių aukų?
K. Skrickis: Departamentas, ačiū dievui, duomenų, kad, kilus tokiam gaisrui, būtų žuvę žmonių, neturi. Kita vertus, jeigu žmogus nukentėjo nuo gaisro būdamas ne savo namuose, gamtoje, be abejonės, į pagalbą kvietėsi medikus. Tad duomenų apie sužalojimus ir patirtas traumas galėtų pateikti gydymo įstaigos.
– Pone Skricki, sakote, kad šįmet žaibas sukėlė šiek tiek mažiau gaisrų. Bet padėtis gali keistis? Kokia tikimybė, kad per likusias šiltas vasaros dienas, per rugpjūtį arba ankstyvą rudenį, nelaimių gali padaugėti?
K. Skrickis: Tikėtis, žinoma, galima. Nors, kaip minėjau, gamtos reiškinių prognozuoti negalime. Vienintelis patarimas, kad kiltų kuo mažiau gaisrų, – pastatuose įrengti žaibosaugos įrenginius.
– Pone Pareigi, „Lesto“ skelbia, kad per antradienio ir trečiadienio škvalą žaibai be elektros paliko apie 3 tūkst. gyventojų. Kaip tai atsitinka? Kokie naujausi duomenys?
E. Pareigis: Trečiadienio rytą, po nakties, kada žaibavo, apie 3 tūkst. vartotojų liko be elektros energijos. Per trečiadienį tiekimą visiems vartotojams pavyko atnaujinti. Šiuo metu dėl žaibavimo atsiradusių gedimų nėra, nebent kažkas būtų nepranešęs.
– Elektros tiekimas nutrūksta, kai žaibas pataiko į perdavimo liniją?
E. Pareigis: Priežastys gali būti įvairios. Žaibas gali pataikyti ir į pačią liniją, ir į laidus, ir į transformatorinę arba kažkokį kitą tinklo įrenginį, kuriuo elektra keliauja pas gyventojus. Esmė ta, kad tinkle atsiranda atmosferinis viršįtampis, kuris sugadina įrenginius ir sutrikdo tiekimą. Taip pat toks viršįtampis gali atsirasti ir kiekvieno iš mūsų nuosavame tinkle ir sugadinti namuose esančią techniką. Kai mūsų bendrovės tinkle atsiradęs viršįtampis sugadina įrangą, elektrą galima tiekti tik pašalinus gedimą.
– Pone Pareigi, kasmet dėl audrų ir žaibų žmonėms dingsta elektra. Ar „Lesto“ daro ką nors, kad dėl žaibo iškrovų elektra nedingtų? Yra prevencinių priemonių elektros įrenginiams apsaugoti?
E. Pareigis: Pagal techninius reikalavimus, kai statomi tinklai, turi būti įdiegti tam tikri įrenginiai. Tačiau jie nuo paties žaibavimo tikrai neapsaugo, o ir pats elektros įrenginys žaibuojant kelia didesnę riziką, nes dažniausiai elektros įrenginiai ir pritraukia tokius žaibus. Todėl diegiamos priemonės, kurios apsaugo tinklą, kad viršįtampis nepatektų pas vartotojus ir nesudegintų įrenginių. Tokiomis priemonėmis viršįtampis lokalizuojamas mažesnėje tinklo zonoje, tačiau sudega ribotuvai, tarkim, saugikliai. Kol jie nepakeisti, tiekti elektros toje dalyje negalima.
– Štai kokį įvykį aprašė „Lietuvos rytas“. Telšių rajono Degaičių seniūnijos Laukstėnų kaime žaibas trenkė į elektros skydinę, pritaisytą prie gyvenamojo namo. Namuose miegojo motina ir sūnus, kuriems pavyko palikti dūmuose ir liepsnose skendintį namą. Pone Pareigi, ar dažnai žaibas trenkia būtent į skydinę?
E. Pareigis: Statistikos neturime, bet dažniau žaibas pataiko į elektros skirstomąsias linijas, kuriomis elektra keliauja gyvenamųjų namų link. Atvejai, kai pataikoma į skydinę, tikrai reti.
– Pone Skricki, jums, ugniagesiams gelbėtojams, tenka susidurti su tokiais atvejais, apie kurį ką tik kalbėjome?
K. Skrickis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tokios statistikos irgi neatlieka. Kai nustatome gaisro priežastį (šiuo atveju gaisro priežastis yra žaibo iškrova), ji fiksuojama, o detalesnių tyrimų, dėl ko žaibas pataikė būtent ten, o ne kitur, neatliekame.
– Pone Skricki, ar apskritai yra reikalavimų privatiems namams įsirengti žaibolaidžius? Ar įrodyta, kad žaibolaidis apsaugo namą nuo nelaimės?
K. Skrickis: Vienintelis teisės aktas (tiesa, ne Priešgaisrinės apsaugos departamento kompetencijos) yra patvirtintas aplinkos ministro. Tai statybos sektoriaus reglamentas, kurio pavadinimas – „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“. Jame nurodyta, kokiuose statiniuose žaibolaidžiai turi būti įrengti privalomai. Iš karto galiu pasakyti, kadangi daugiausia gaisrų dėl žaibo iškrovos kyla gyvenamajame sektoriuje (pavieniuose namuose, ūkiniuose pastatuose), čia žaibosaugos įrengimas nėra privalomas. Saugotis turi pats žmogus.
– Pone Skricki, ar yra mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad žaibolaidis namą apsaugo 100 proc.?
K. Skrickis: Deja, departamentas tokių tyrimų neatlieka. Aš tik galiu paminėti, kad minėtame statybos sektoriaus reglamente, patvirtintame aplinkos ministro, nurodyta, kad žaibosauga priklauso nuo apsaugos klasės. Yra keturios apsaugos klasės ir apsaugos patikimumas – 0,99. Taigi reikėtų suprasti, kad 100 proc. patikimumo, netgi esant žaibosaugai, vargu ar galima tikėtis.
– Pone Skricki, klausytojas sako, kad įmonių, kurios siūlo įrengti žaibolaidį, yra daug, tai kainuoja apie 5 tūkst. litų. Žmogus sako, kad tai nesudėtingas inžinerinis įrenginys, tad ar įmanoma jį pasidaryti pačiam?
K. Skrickis: Aš, kaip pareigūnas, vadovaučiausi sena taisykle, kad kiekvieną darbą turėtų dirbti to amato specialistas. Be to, nenorėčiau sutikti su nuomone, kad internete negalima rasti informacijos. Man atrodo, kad, geriau paieškojus, informacijos apie žaibosaugos konstrukcijas ir įrengimą rasti galima bei galima pabandyti pačiam. Tačiau to daryti mes nerekomenduojame.
– Klausytojas sako, kad nuo žaibo gali apsaugoti šalai namų augantis didelis ąžuolas. Ką manote Jūs?
K. Skrickis: Aš tik norėčiau tam žmogui palinkėti, kad gamtos reiškiniai ir toliau jį aplenktų ir nelaimės nebūtų. Tačiau mes tokių mokslinių tyrimų tikrai neatliekame ir negalime nei patvirtinti, nei paneigti, kad taip yra.
– Pone Skricki, ką sako specialistai, ugniagesiai gelbėtojai apie tai, kaip apsisaugoti nuo žaibo iškrovos?
K. Skrickis: Jau minėjau, kad apsisaugoti būstą nuo žaibo iškrovos tėra vienintelis būdas – rekomenduojama įsirengti žaibosaugą. Dar kartą pabrėžiu, kad rekomenduojame įsirengti, bet nerekomenduojame rengti patiems. Įrengti ir paskui prižiūrėti turėtų specialistai. O elgesio reikalavimai yra internete – kiekvienas gali rasti patarimų. Prasidėjus stichiniam reiškiniui, geriau likti namuose. Reikia sandariai uždaryti visas duris, sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų ir kad išvengtume akistatos su kamuoliniu žaibu. Jeigu esate gamtoje, patariama nesislėpti po aukštais medžiais – geriausia žemesnėje vietoje, laukymėje ar krūmuose palaukti, kol baigs žaibuoti.
