„Tai idėja su milžinišku ikiteisminiu tyrimu dėl lėšų švaistymo, galimo grobstymo ir piktnaudžiavimo. Ta pati kaina, dar kokia... Man atrodo, visa tai pilnai diskreditavo idėją“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis, pažymėdamas nematąs galimybių Vyriausybei suteikti paramą projektui.
„Jei savivaldybė, nekalbu apie konkrečią jos kadenciją, pridarė klaidų ir neatliko darbų, tai tada tegul prisiima riziką ir patys tada statosi. Bet valstybės ir Vyriausybės prisidėjime aš tikrai nematau prasmės. Nes mes nežinome kiek jis kainuos. Daugmaž skaičius žinome, bet kol projektas vyks, pabrangimas bus ne vienas“, – kalbėjo jis
Seimo pirmininko manymu, Lietuvai esant sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, bei turint socialinių įsipareigojimų, valstybei papildomai išlaidauti statant stadioną nebūtų racionalu. Pasak jo, sostinės savivaldybė turi pati nuspręsti, ar yra linkusi skirti tam finansų.
„Matome, kad savivaldybė nesugebėjo įgyvendinti laiku projekto, o dabartinė kaina yra nepagrįsta, neracionali. Ir šiais laikais tai nebūtų pagrįstas išlaidavimas. Tai jei savivaldybė nori įgyvendinti, galbūt yra kiti tikslai“, – sakė Seimo pirmininkas.
„Kiekvienas žmogus gali mąstyti ir galvoti – kodėl tas projektas yra stumiamas į priekį tokiais kaštais, kai yra apipintas tokiomis istorijomis“, – klausė jis.
Tačiau S. Skvernelis neatskleidė, ar palaiko grupės „Nemuno aušros“ frakcijos narių kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu laikinai stabdyti stadiono statybas. Anot jo, tai turi būti vien tik Ministrų kabineto sprendimas.
„Vyriausybė apsispręs, čia ne Seimo reikalas, rekomendacijas dalinti. Vyriausybė turi rizikas įsivertinti, nes jos didelės, finansinė atsakomybė nemenka. Bet jei yra atliekamų eurų ir jais galime taip švaistytis? Tai pirmyn“, – sakė S. Skvernelis.
Tačiau S. Skvernelis neatskleidė, ar palaiko grupės „Nemuno aušros“ frakcijos narių kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu laikinai stabdyti stadiono statybas. Anot jo, tai turi būti vien tik Ministrų kabineto sprendimas.
„Vyriausybė apsispręs, čia ne Seimo reikalas, rekomendacijas dalinti. Vyriausybė turi rizikas įsivertinti, nes jos didelės, finansinė atsakomybė nemenka. Bet jei yra atliekamų eurų ir jais galime taip švaistytis? Tai pirmyn“, – sakė S. Skvernelis.
Anksčiau savivaldybė Eltai nurodė, kad šiuo metu su Europos Komisija (EK) derina Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, balandį tikimąsi sulaukti išvados, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba.
Savivaldybės teigimu, iš jos pusės priimti visi projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš projekto koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
Stadiono projekto koncesininkė yra netiesiogiai investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
Vilniaus apygardos teismas yra gavęs milijoninį nacionalinio stadiono projektuotojos „Cloud architektai“ ieškinį, šiai iš „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ esą beveik metus negaunant mokėjimų už atliktus darbus.
Koncesininkė portalui „Delfi“ šį delsimą motyvavo tuo, jog kol kas nėra gauti atsakymai dėl galutinės EK išvados, stadiono projektui leisiančios uždegti „žalią šviesą“.
Šiuo metu projektą valdo „Baltcap“ bendrovė, tačiau gavus teigiamą EK išvadą tai leistų įgyvendinti principinį susitarimą ir pradėti koncesininkės akcijų perleidimą naujajai savininkei – nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“.
Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
