„Politikams, kurie neprieina prie tos visos slaptos informacijos, galbūt reikėtų gauti leidimus dirbti su slapta informacija ir būti tame pačiame žinojimo lauke. (...) Galbūt reikia į Ukrainą nuvažiuoti, savomis akimis pamatyti“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pažymėdamas.
Abejones dėl poreikio didinti finansavimą krašto apsaugai viešai išsakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, VGT priimtas sprendimas yra neracionalus ir neįgyvendinamas.
Todėl S. Skvernelis akcentuoja, kad politinių partijų atstovams reikės atrasti sprendimus dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo. Parlamento vadovo teigimu, dėl to turės būti atnaujintas ir partijų susitarimas dėl gynybos.
„Žinoma, reikės peržiūrėti susitarimą dėl gynybos, nes situacija keičiasi visame pasaulyje. Dėl to reikės sugrįžti, susėsti ir susitarti visiems. Šalies gynyba yra ta sritis, kur reikia rasti sutarimą“, – akcentavo jis.
Seimo pirmininko teigimu, VGT priimtas sprendimas ženkliai didinti finansavimą gynybai yra savalaikis ir būtinas.
„Tai yra politinis sprendimas, kuris priimtas išklausius realios situacijos, kokie dabar yra mūsų gynybiniai pajėgumai, išklausius, kas vyksta Ukrainoje, ir išklausius kariuomenės poreikį – kokius sprendimus mums reikia padaryti, kad mes 2030 metais būtume tikrai ir pasiruošę, ir pasiekę pilną pajėgumą gintis“, – sakė politikas.
„Yra toks kariuomenės poreikis ir mes jį privalome patenkinti. Jeigu mes jo nepatenkiname, tai mes pasakome, kad nebūsime pasirengę ir negalėsime atlikti tų gynybinių veiksmų, kuriuos būtina atlikti ginant savo šalį“, – pabrėžė jis.
Tikisi, kad pavyks išvengti mokesčių kėlimo
Visgi S. Skvernelis viliasi, kad papildomą finansavimą gynybai pavyks rasti išvengiant mokesčių kėlimo.
„Siekis, kad tai netaptų papildoma mokestine, finansine našta. Bet ar be to pavyks apsieiti, tai ir matysime, kai bus konkrečios alternatyvos apsirašytos“, – teigė parlamento vadovas.
„Tai yra konkretūs sprendimai, kurie kainuoja konkrečią pinigų sumą. Ir kada tu supranti, kad tas sąrašas, kuris yra reikalingas, jis turi būti išpildytas, tada atsiranda ir sutarimas. Nes sąrašo išpildymas preliminariai siekia šiek tiek virš 5 proc. nuo BVP“, – atkreipė dėmesį jis.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak laikinosios konservatorių pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, atnaujintame dokumente turėtų nugulti aiškus planas, kaip bus siekiama ambicingų VGT iškeltų tikslų – krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo BVP.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
