Jis svarsto parengti ir teikti atitinkamas Seimo statuto pataisas.
„Jokios logikos nėra, kad Seimo pirmininkas lieka be frakcijos. Nė viename parlamente to nėra“, – BNS sakė S. Skvernelis.
„Nematau logikos, esu partijos pirmininkas ir negaliu būti savo frakcijos narys“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, tačiau šios partijos frakcijai Seime nepriklauso.
„Turėjome tokių atvejų“
Seimo statute numatyta, kad Seimo narys, išrinktas Seimo pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas BNS sakė, kad minėtas ribojimas parlamento vadovui galioja labai seniai ir galėjo būti įvestas dėl to, jog Konstitucijoje įtvirtintas reikalavimas prezidentui sustabdyti narystę politinėse organizacijose.
Pasak J. Sabatausko, Seimo pirmininkas yra tas asmuo, kuris prezidentui negalint eiti pareigų, jį pavaduoja.
„Turėjome tokių atvejų, kai Algirdas Mykolas Brazauskas, eidamas Seimo pirmininko pareigas, kol buvo išrinktas prezidentas, ėjo šias pareigas. 2004 metais po prezidento Rolando Pakso apkaltos laikinai prezidento pareigas ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas“, – teigė parlamentaras.
„Gali būti, kad teisėkūros pradininkai pirmuose Seimuose po nepriklausomybės suvedė tokias sąsajas su prezidentu. Tikėtina, kad tai yra ta priežastis“, – pridūrė jis.
Anot J. Sabatausko, jeigu būtų teikiama minėta Seimo statuto pataisa, reikėtų išsamesnės teisininkų diskusijos.
„Jei toks projektas būtų, manau, kad reikėtų pasitelkti konstitucinės teisės ekspertus, kad jie išsakytų savo nuomonę“, – BNS sakė politikas.
„Kita vertus, iš asmens, kuris tampa prezidentu, jo įsitikinimų ir simpatijų neatimsi. Jos vis tiek yra. Prijautimas vienai ar kitai politinei krypčiai yra“, – svarstė jis.
