Laiške už transportą atsakingai eurokomisarei Adinai Valean jis padėkojo už paramą projektui ir įvardijo jį prioritetiniu Baltijos šalių projektu, praneša Vyriausybės kanceliarija.
„Rail Baltica“ – pavyzdinis geležinkelių infrastruktūros projektas ir svarbiausias Lietuvos bei Baltijos šalių prioritetas. Todėl malonu girdėti, kad tai yra ir Europos Komisijos prioritetas įgyvendinant transeuropinį transporto tinklą“, – teigia premjeras.
Pasak jo, ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus 2020 metų lapkritį, o pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.
S. Skvernelio teigimu, be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti „Rail Baltica“ infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti.
Šių metų birželį Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. Šių statybų bendra vertė yra 475 mln. eurų, o darbų pradžia numatyta 2021 metų pradžioje.
„Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. CEF) parama, ypač jos paskutinis kvietimas, bus gyvybiškai svarbi darbams atlikti. Tuo pat metu patikimas EITP biudžetas būsimoje 2021-2027 metų daugiametėje finansinėje programoje bus lemiamas „Rail Baltica“ sėkmei“, – teigia S. Skvernelis.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.
