„Taip, ta pavardė yra žinoma. Ir ne tik iš žiniasklaidos, bet ir iš man teikiamos informacijos su slaptumo žymomis, todėl daugiau šiuo klausimu daugiau nieko neatsakysiu“, – teigė S. Skvernelis.
Tai premjeras pareiškė ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į opozicijos klausimus dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai artimais verslininkais.
Premjeras pareiškė, kad dėl R. Karbauskio verslo ryšių kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir klausė, ar politikas kelia grėsmę saugumui. VSD rašto jis nekomentavo, bet sakė, kad jame nėra duomenų apie tai, kad R. Karbauskis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Duomenų, kad kelia ar keltų grėsmes nacionaliniam saugumui, nėra pateikta“, – pareiškė jis.
S. Skvernelis pabrėžė, kad R. Karbauskis turi leidimą dirbti su slapta informacija.
„Noriu priminti, kad mūsų šalyje veikia atsakingos valstybės institucijos, kurios informacijos apie Rusijos oligarchus ir jiems taikomas tarptautines sankcijas valdo daugiau, išsamesnės ir patikimesnės informacijos, negu pateikė, galbūt, žiniasklaida. Šios institucijos gali ir turi šia informacija vadovautis vykdydamos savo tiesiogines funkcijas ir nedelsiant imtis visų veiksmų gavę pranešimus apie padarytus ar galimai padarytus vienokius ar kitokius tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės pažeidimus“, – teigė S. Skvernelis.
Premjeras taip pat sakė, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra vertinta situacija.
„Tarptautinių sankcijų darbo grupės vertino šią situaciją ir ministras ar už šią sritį atsakingas valstybės tarnautojas yra pasiruošęs Seimo nariams pateikti informaciją, jeigu tik parlamentarų klausimai būtų pateikti tinkamam adresatui“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Kiek man žinoma, tarptautinių sankcijų pažeidimo fakto nėra nustatyta, su žiniasklaidoje nurodyta įmone prekiauja ne viena stambi Lietuvos ir Europos Sąjungos įmonė“, – pridūrė premjeras.
S. Skvernelis sako, kad valstybė pakankamai gerai informuoja apie sankcijų taikymą ir galimas rizikas bei pavojus bendradarbiaujant su Rusijos įmonėmis.
„Visi Lietuvos verslai, nesvarbu kokia jų nuosavybės forma, dirbdami nedraugiškoje valstybėje, Rusijoje, susiduria su galima rizika. Tos rizikos yra įvairios – ir ekonominės pirmiausia, ir finansinės, ir rizikos, kada būtų galima bandyti daryti įtaką tiek ekonomikai, tiek šalies viešajam gyvenimui, dėl to jas (rizikas – BNS) turėtų vertinti pačios įmonės (...), ar verslo partneris yra tikrai patikimas visomis prasmėmis“, – tvirtino A. Skvernelis.
„Nemanau, kad kaip ministras pirmininkas turiu apeiti kiekvieną Seimo narį ir su jais kalbėtis apie jų verslus“, – tvirtino premjeras.
Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad A. Skvernelis atsakymus pateikė „abejingu ir ironišku balsu“ ir pasigedo premjero „moralinės pusės pozicijos“, kad Lietuvos verslas priklausantis politikui, prekiaudamas rusiškomis trąšomis, leidžia uždirbti milijonus, kuriais finansuojamos Rusijos okupacinės struktūros Ukrainoje.
Klausimus premjerui pateikė Seimo opozicija.
LRT neseniai paskelbė, kad „Agrokoncernas“ per tarpininką Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Anot LRT, daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su V. Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.
10 opozicijos parlamentarų S. Skvernelio klausė, ar tokie ryšiai nekenkia šalies tarptautinei reputacijai, Lietuvos užsienio politikos interesams. Opozicija įsitikinusi, kad R. Karbauskio verslas turėtų rūpėti premjerui, nes „tokios valdančiosios partijos lyderio verslo sąsajos su Kremliui artimais asmenimis gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui“.
Be kita ko, Seimo narių grupė iš valdančiųjų ketvirtadienį taip pat kreipėsi į premjerą, kad jis raštu atsakytų į klausimus dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio verslo ir konservatorių padarytų pažeidimų žemės teisės srityje.
„Agrokoncernas“ teigia, kad paskutinė sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta pernai ir įvykdyta 2017-2018 metų sandūroje, o jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės bendrovės apyvartos. Įmonė taip pat paskelbė, kad nebepirks „Minudobreniya“ trąšų, kol ši bendrovė priklausys A. Rotenbergui.
Užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.
