„Visa tai reikia grąžinti atgal į tas normalios civilizuotos valstybės rėmus. (...) Kaip tai padaryti, tai tikrai nebus paprasta ir lengva, nes Lietuva negali atsiklaupti ant kelių prieš Kiniją, atsiprašinėti dėl padarytų išsišokimų, Lietuva negali pažeminti Taivano, kai tokį žingsnį žengė“, – Žinių radijui penktadienį sakė demokratų lyderis.
„Kaip tą Gordijaus mazgą reikės išrišti naujajai valdžiai, tai tikrai klausimas šiandien yra retorinis, bet kad tas santykius tarp valstybių negali likti toks, koks dabar yra, iš esmės jokio diplomatinio santykio“, – dėstė jis.
Anot S. Skvernelio, Lietuva savo santykius su Kinija turėtų vystyti pagal Europos Komisijos nubrėžtas gaires, kuriose nustatytos Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimo su Pekinu kryptys.
„26-ios valstybės išskyrus 27-ą turi diplomatinius santykius ambasadų lygyje, manau, kad tą yra būtina turėti“, – teigė demokratų lyderis.
Jo teigimu, Bendrijos šalys laikosi bendrų principų, kai kalbama apie grėsmę, kurią kelia Kinija.
„Aišku, vienos (valstybės – BNS) yra įsileidę, padariusios didžiulę klaidą, daugybę kiniško kapitalo į savo kritinę infrastruktūrą, Lietuva niekuomet tos linijos neperžengė, ji buvo nubrėžta, ir mano Vyriausybės nubrėžta“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie Taivano atstovybių pavadinimus Bendrijoje, demokratų lyderis pažymėjo, kad dauguma laikosi praktikos atstovybes vadinti sostinės Taipėjaus vardu, kai tuo metu Lietuva pasirinkusi Taivaniečių pavadinimą, kas kelia Kinijos pyktį.
„Tas visur veikia, neprieštarauja bendroms sutartims dėl vienos Kinijos politikos“, – dėstė S. Skvernelis.
Demokratų lyderio teigimu, būsimos valdančiosios daugumos laukia nelengvas darbas gerinant santykius su Pekinu.
„Bet diplomatiniais kanalais, neviešai, netransliuojant visko, kas vyksta užkulisiuose, jis turės būti padarytas“, – teigė S. Skvernelis.
2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai – Pekinas pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Vilniumi ir ėmėsi prekybos ribojimų.
Dėl to Briuselis 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Sulaukusi Europos Komisijos (EK) kreipimosi, organizacija sausio pabaigoje laikinai sustabdė bylos nagrinėjimą.
