Vyriausybės vadovo teigimu, preliminariai šią savaitę turėtų atsiverti siena su Lenkija. Penktadienį prie dviejų valstybių sienos planuojamas susitikimas su kaimyninės šalies premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Dabar Lenkijos pusėje sprendimas. <...> Bet, aš manau, niekas nebetrukdo“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo S. Skvernelis.
Anot S. Skvernelio, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra gera epidemiologinė situacija, tad nėra trikdžių, kurie kliudytų kelionėms į Lenkiją. Nors kaimyninėje valstybėje buvo užfiksuoti nauji koronaviruso židiniai, S. Skvernelio teigimu, jie suvaldyti, tad pavojaus nėra.
„Kas jau labai ištroškęs, galbūt savaitgalį galės jau nuvažiuoti ten“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, trečiadienį Vyriausybė svarstys ar nutraukti karantiną šalyje. S. Skvernelio teigimu, bet kokiu atveju, kažkoks sprendimas bus priimtas – arba liks tik ekstremalia situacija, arba liks karantinas. Jo tvirtinimu, net ir perėjus į ekstremalią situaciją, dalis ribojimų liks,
„Ribojimai tik tie, kurie kelia pavojų dėl ligos plitimo. Tiek šalies viduje, tiek dėl įvežtinių atvejų. Tai yra saugios distancijos, masinių renginių nebuvimas. <...> Įprastos praktikos“, – teigė premjeras.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pranešė, kad ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK), ir COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetas pritaria, kad karantinas Lietuvoje galėtų galioti iki birželio 16 dienos imtinai.
„Ir komitete, ir komisijoje yra nuspręsta teikti siūlymą Vyriausybei dėl to, kad šią savaitę Vyriausybė galėtų apsispręsti dėl karantino atšaukimo nuo birželio 17 dienos. Kokios sąlygos liktų ir kas būtų nustatyta valstybės lygio ekstremaliojoje situacijoje, bus ir apsispręsta trečiadienį“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo A. Veryga.
Karantinas dėl koronaviruso grėsmės įvestas kovo 16 dieną, o valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta vasario 26 dieną.
Taip pat S. Skvernelis pripažino, kad kovojant su koronaviruso krize valstybės skola augs, tačiau augimas nebus toks, dėl kurio Lietuva pajustų neigiamas pasekmes.
„Be abejo bus ūgtelėjimas, bet ne iki tos ribos, kad mums kažkas grėstų ar reikėtų imtis radikalių priemonių. Tai 42-44 proc. nuo BVP, taip gali būti, bet kol kas spėlioti nėra reikalo“, – sakė S. Skvernelis.
„Skolinamasi ne tam, kad mes pravalgytume pinigus ir po to galvotume, kaip skolą grąžinti. Tai yra investicijos, tiek į mūsų žmones, tiek į ekonomiką, pramonę, technologijas ir investavę mes gausime grąžą“, – kalbėjo premjeras.
Jis teigė nenorėjęs prognozuoti, koks galėtų būti valstybės skolos padidėjimas dėl padidinto skolos limito.
„Šiandien galime remtis įvairiomis prognozėmis, kurios keičiasi kas 2-3 mėnesius, tai nespėliokime“, – sakė S. Skvernelis.
Kovo mėnesį Lietuvoje įvedus karantiną, Seime buvo nuspręsta padidinti Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą. Papildomos lėšos reikalingos kompensuoti mažėsiančias valstybės iždo pajamas ir sumažinti koronaviruso krizės įtaką Lietuvos ekonomikai
Statistikos departamentas balandį pranešė, kad 2019 metais valdžios sektoriaus skola padidėjo 2,202 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 17,524 mlrd. eurų, arba 36,3 proc. BVP (6,3 tūkst. eurų vienam gyventojui)
Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.
