„Kas tikrai svarbu: patvirtinome priemones, kurios turi padėti sumažinti ilgalaikes neigiamas pandemijos pasekmes žmonių psichinei sveikatai.
Ką darysime: žymiai išplėsime psichologinių konsultacijų prieinamumą, papildomai planuojame įdarbinti daugiau kaip 200 psichologų. Stiprinsime emocinės paramos linijas: tiek vaikų, tiek senjorų ir kitų grupių. Kursime regionines mobilias greitojo reagavimo komandas, tobulinsime specialistų kompetencijas.
Manau, kad kartu su kitomis planuojamomis priemonėmis tai bus reikšmingas pagalbos žingsnis žmonėms, jaučiantiems nerimą, depresiją ar kitokius sutrikimus, kuriuos sąlygojo pandemija. Negalime į tai numoti ranka.
Pritarėme naujai skatinimo priemonei, paremsime NVO bendruomenę, kuri per COVID-19 protrūkį aktyviai teikė pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems asmenims. Be viso kito tai padės užtikrinti ir tokių tikrai reikalingų paslaugų tęstinumą.
Dėl kavinių, restoranų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų veiklos. Nebeliks reikalavimo riboti žmonių srautą ir užtikrinti, kad kiekvienam lankytojui būtų skiriamas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų plotas.
Lieka bazinis reikalavimas: tarp staliukų – ne mažiau kaip 2 metrai. Jei tarp staliukų įrengtos specialios pertvaros, atstumas tarp lankytojų turi būti ne mažiau kaip metras. Tik primenu, jog jau anksčiau nustatyta, kad prie vieno staliuko gali sėdėti iki 5 asmenų. Vienos šeimos narių skaičius nėra ribojamas.
Aptarėme planuojamus reikalavimus vaikų poilsio stovykloms. Pagrindinis principas ir rekomendacija – dirbti su ne didesnėmis nei 15 vaikų grupėmis. Jei jos visgi bus didesnės, veiklas bus prašoma planuoti laikantis grupių izoliacijos principo, skiriant atskirą personalą, vengiant kontakto su pašaliniais asmenimis. Prioritetą bus rekomenduojama teikti veikloms lauke.
Čia irgi tik primenu, kad Vyriausybė ieškos būdų, kaip subsidijuoti šias stovyklas ir taip padengti bent dalį tėvų išlaidų“, – rašo S. Skvernelis.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.
Įtariamu koronaviruso atveju laikomas:
1) asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkiai ar plitimas visuomenėje;
2) asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais ir buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios;
3) asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir kuriam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
