„Čia ne pertvarka, čia Viešojo saugumo tarnybos likvidacija, kuriai trukdė buvęs VST vadovas Ričardas Pocius. Jį atleidus šitas planas parengtas įgyvendinti ir įgyvendinama tokiais keistais argumentais, slepiant pagrindinį tikslą: matyt, reikalinga šitos tarnybos žmogiškaisiais resursais užkaišioti skylėtą policiją, kuri nesugeba šiandien vykdyti tinkamai savo funkcijų“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.
Vidaus reikalų ministrės įvardintą poziciją, kad į policiją įjungta Viešojo saugumo tarnyba liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, S. Skvernelis sako esant demagogija.
„Tos demagogijos, kad dalis policijos karo atveju gali išlikti krašto apsaugos sistemos dalimi, neatitinka elementarių tarptautinių konvencijų. Tai planinis likvidavimas, veikimas prieš valstybės saugumo interesus“, – siūlymą kritikavo S. Skvernelis, anksčiau ėjęs generalinio policijos komisaro ir vidaus reikalų ministro pareigas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad VST likimas ginkluotųjų pajėgų dalimi yra būtinas, nors pripažįsta, kad dėl atitikimo europiniams teisės aktams gali kilti keblumų.
„Ta raudona linija, kurią aš iškėliau iš anksto prieš kelis mėnesius dėl VST ateities, aiškiai konstatavau, kad šis pajėgumas turi likti ginkluotųjų pajėgų dalimi, šitai aš išgirdau, kad esame išgirsti, tai yra geras ženklas, bet kaip tai atrodys praktikoje, aš noriu pamatyt“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Vėlgi, turėkim galvoj įvairias Europos konvencijas, kad policija ginkluotųjų pajėgų dalimi negali būt, tai kaip bus sureguliuota teisiškai, įdomi detalė ir ją reikės nagrinėti, šiuo atveju detalėse gali slypėti ir esmė“, – pridūrė konservatorius.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad techniniam VST jungimui prie policijos nepritartų, o pačią pertvarką vertins, kai matys konkrečius projektus.
„Nežinau viso plano, bet prieš 16 metų sukurta tarnyba buvo planuojama kaip savarankiška, kad atliktų kelias funkcijas – strateginių objektų apsaugą, konvojavimą, riaušių malšinimą pataisos namuose ir viešose vietose. Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą“, – sakė J. Sabatauskas.
Jis teigė nepritarsiąs pertvarkai, jei „tik bus pasiimti asignavimai ir tarnyba įlieta į policiją“.
„Bet jei išliks kaip daugmaž savarankiškas padalinys, aišku, savarankiškumas toks, kad atlieka funkcijas, kurios numatytos, o riaušių malšinimo be bendradarbiavimo su policija ir neišeina, (galima svarstyti), bet norisi pamatyti visą planą“, – kalbėjo socialdemokratas.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis sakė pertvarkai nepritariantis, manantis, kad frakcijoje toks siūlymas paramos irgi nesulauks.
„Aš nepritariu tai pertvarkai, manau, ir mūsų frakcija nepritars, komitete NSGK svarstėme, ta idėja tokia keistoka, gal šiek tiek susijusi su generolo R. Pociaus istorija. Manome, kad pavojinga būtų sutelkti tas dvi skirtingas institucijas vienose rankose. Tarnybos vykdo skirtingas funkcijas, aišku, kalbų mes buvom girdėję, bet kad tai taps kūnu, reikia daugiau informacijos, ką sujungia, kokiais principais“, – BNS sakė „valstiečių“ atstovas NSGK.
Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Andrius Bareika BNS sakė nerimaujantis, kokią įtaką pertvarka turės pareigūnams, ar nepridės papildomų funkcijų, ar jie tam bus tinkamai paruošti.
„Kaip profesinės sąjungos atstovas aš pergyvenčiau dėl pareigūnų, ką jie iš naujo turės daryt, ar jie bus tinkamai paruošti. Iš esmės priekaištai pareikšti tarnybai – esą negerai saugo objektus, dar kažką minėjo – nemanau, kad labai pagrįsti“, – sakė A. Bareika.
Vidaus reikalų ministerija penktadienį pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, kad ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.
Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą R. Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.
R. Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.
Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
