„Ministras daug kalba apie praeitį, nors tie darbai, kurie baigiami daryti, yra pradėti visiškai ne šitos Vyriausybės, ministras kalba apie ateitį, ir tą tikrai reikia daryti, bet mūsų ateitis suprojektuota strateginiais valstybės dokumentais esant įprastai normaliai gyvenimo situacijai, niekas nenumatė, kad bus tokios situacijos energetikoje, ir trečias momentas, darymas čia ir dabar“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.
„Labiausiai kliūna ta pozicija, kad čia ir dabar, kalbant tiek apie energetinės krizės suvaldymą, tiek apie kompensacines priemones, išeičių ieškojimo iš susidariusios priežasties, Energetikos ministerija stipriai vėluoja ir tokių net aiškių veiksmų plano, ką reikėjo daryti, nėra“, – pažymėjo demokratų vadovas.
Jis taip pat patvirtino, kad demokratai palaikys interpeliaciją D. Kreiviui, nors ministras, „žinant nusiteikimą valdančiųjų daugumos ir ministrės pirmininkės, šitie visi ministrai matyt dirbs iki pergalingos pabaigos šitos kadencijos“.
„Tai (interpeliacija) yra bendra opozicinių frakcijų nuomonė ir vakar procesas pradėtas daryti, pradėjo rinkti parašus kolegos socialdemokratai, tikėtina, kad visos opozicinės frakcijos šitą iniciatyvą parems. Tai yra tokia numatyta Seimo statute procedūra ir viena opozicijos galimybių naudotos ja, kai gali užduoti visuomenei, ne tik politikams, bet ir visuomenei rūpimus klausimus, juos kelti, prašyti atsakymų, ir ministras į juos turi atsakyti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicija ketvirtadienį surinko reikiamus parašus energetikos ministro D. Kreivio interpeliacijai bei žada siekti didesnio parlamentarų palaikymo. Ketvirtadienį buvo surinkti 37 parašai, BNS patvirtino opozicinių socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.
Interpeliaciją energetikos ministrui konservatoriui D. Kreiviui inicijuojantys socialdemokratai ministrui parengė 23 klausimus.
Jo klausiama, ar Energetikos ministerija prognozavo elektros ir dujų kainų kilimą ir ar atsižvelgė į šias prognozes skelbiant elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapus. Klausiama, kodėl ministerija nenustatė vartotojų interesus atitinkančių kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams, kodėl leista „Perlo Energijai“ priimti vienašalius sprendimus dėl sutarčių keitimo ir veiklos stabdymo.
Ministro taip pat teiraujamasi, kokių konkrečių žingsnių imtasi, kad elektros generacijos pajėgumai Lietuvos teritorijoje sparčiau didėtų, kas daroma siekiant stabilizuoti energijos išteklių kainas, kodėl bendrovė „Ignitis“ privalo elektrą pirkti tik per „Nord Pool“ biržą ir negali sudaryti tiesioginių sandorių su elektros gamintojais. Taip pat klausiama, kokių veiksmų ministerija imsis, kad būtų pakeistas Baltijos šalims nepalankus „Nord Pool“ biržos algoritmas.
Klausiama, ar bendrovė „Ignitis“ priėmė sprendimą savo ne buitiniams klientams pakeisti sąlygas iš fiksuotų kainų į nefiksuotas ir kokių priemonių ministras ėmėsi užkirsti kelią tokiam sprendimui.
D. Kreivio klausiama ir apie atsinaujinančios energetikos šaltinius, energijos taupymo planą, prašoma įvertinti savo indėlį siekiant biokuro kainos pokyčio nuo 2021 metų rugsėjo.
Taip pat keliamas klausimas, kaip ministerija ir ministras prižiūrėjo saulės elektrinių plėtojimo procesą, kad jis būtų „ir teisėtas, ir skaidrus“.
Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.
