Neseniai kai kas raudonu žymekliu pabraukė dvi naujienas. Pirmoji – „McDonald's“ planuoja didinti kainas. Įvairiose vietose – įvairiai, bet priežastis visur ta pati – brangsta maisto produktai.
Vadinasi, ir „Big Mac“ indeksas keisis. Į šį rodiklį daugelis žiūri juokais, nes savaitraštis „The Economist“ neatrodė rimtai, kai 1986 metais vienas iš jo autorių sugalvojo „Big Mac“ indeksą. Bet indeksas iš tiesų rimtas. Lyginamos „Big Mac“ kainos visame pasaulyje ir tai gretinama su valiutų keitimo kursais bei vartotojų perkamosios galios rodikliais. Dabar šie dalykai nueina į antrą planą, nes dešrainiai brangs visur. „McDonald's“ kels kainas, nes brangsta maistas.
Lietuviai kol kas tik paverkšlena dėl didėjančių maisto kainų ir krapšto pakaušius. Paskui vis dar pakrapšto pinigines.
Vilniuje veikiausiai niekas nedaužys „McDonald's“ langų dėl to, kad keliais procentais pabrango dešrainiai. Liaudis lies nepasitenkinimą didiesiems prekybos centrams.
O arabų kraštuose padidėjus maisto kainoms kažkodėl ėmė griūti valdžia. Liaudis išvijo Tuniso prezidentą, Egipto ir Jemeno prezidentus pasodino ant lagaminų. Neramumų dėl maisto būta Alžyre, įtampa kyla Libijoje, Jordanijoje.
Kaip liaudis aprūpinama produktais, kada jo ima stigti? Teisingai! – įvedamas normavimas. Jis vadinamas įvariai – vienur talonais, kitur kortelėmis.
Štai ir antroji raudojo žymeklio verta naujiena. Grupė britų parlamentarų baimindamasi, kad benzino kaina Britanijoje šią vasarą gali pasiekti rekordines aukštumas, sugalvojo šalyje įvesti kuro normavimo programą. Siūloma britų šeimoms nemokamai dalyti „energijos talonus“, kuriais žmonės galėtų padengti dalį išlaidų už kurą ar namų šildymą.
„Energijos talonų“ būtinybė grindžiama ne vien kuro stygiumi, bet ir tokiais dalykais kaip kova su klimato kaita. Visa tai nekeičia reikalo esmės: kalbama apie kuro normavimą, nors rinkos ekonomikos niekas netšaukė.
Didžiosios Britanijos valdančioji koalicija šį projektą veikiausiai paskandins. Nors ši šalis turi garbingą kortelių sistemos istoriją. Per Antrąjį pasaulinį karą įvestos kortelės mėsai Didžiojoje Britanijoje buvo panaikintos tik 1954 metais.
Bet kam žvalgytis, kada kas buvo. Pažiūrėkime, kas yra. JAV veikia Papildomos mitybos pagalbos programa (Supplemental Nutrition Assistance Program). Pagal ją žmonės gauna maisto talonus. Tiesa, dabar tai ne talonai, o elekroninės kortelės. Pernai tokiu būdu paramą gaunančių amerikiečių skaičius pasiekė visų laikų rekordą – arti 43 milijonų. Tai daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų.
O Lietuvoje? Oficialiai žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie penktadalis piliečių. Realiai – nelygu kaip skaičiuosi. Maždaug trečdalis. Mūsų valstybė – skurdi, o valdžia – išpuikusi. Čia nematyti, kad bus imtasi svarbių priemonių, kurių pagalba bandoma įveikti socialinę atskirtį labai išsivysčiusiuose kraštuose.
Ši valdžia neįves nei progresinių mokesčių, nei kortelių.
