Pinigus taupančiai ir griežtai nedarbingumo pagrįstumą kontroliuojančiai "Sodrai" talkina patys žmonės - net ir sirgdami jie iš paskutiniųjų eina į darbą, kad tik nereikėtų imti nedarbingumo pažymėjimo.
Kad žmonės nedarbingumo pažymėjimą ima tik kraštutiniu atveju - kai sukyla aukšta temperatūra ar kai jaučiasi itin blogai, teigia pastebėję šeimos gydytojai.
Tėveliai, vedantys vaikus į darželius, dažnai piktinasi, jog juose paliekami sloguojantys ar net kosintys vaikai. Kad taip neturėtų būti, perspėja ir gydytojai - tokie mažyliai platina virusinę infekciją tarp bendraamžių. O auginantieji mažylius teigia neturį kitos išeities, nes imti biuletenį reiškia netekti ženklios mėnesio pajamų sumos. Be to, kai kurie vengia pasinaudoti nedarbingumo pažymėjimu dėl grėsmės netekti darbo.
Situaciją pakoregavo ne tik sunkmetis, bet ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi nauja nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka. Pagal ją, nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondas ("Sodra") apmoka tik 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, gauto užpraeitą kalendorinį ketvirtį.
Tiesa, pirmąsias dvi laikino nedarbingumo dienas darbdavio mokama pašalpa siekia 80-100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo aštuntosios dienos "Sodra" skiria 80 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio dydžio.
Slaugant sergančius šeimos narius ar prižiūrint vaiką, ligos pašalpa nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš "Sodros" lėšų. Jos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Tik kraštutiniu atveju
Šeimos gydytojai sako pastebėję, jog išrašyti biuletenius pastaruoju metu tenka vis rečiau.
"Anksčiau pacientai juos imdavo dėl menkiausio pačiaudėjimo, o dabar ateina tik rimtai sergantys. Jei labai karščiuoja, nebepaeina, tuomet ima biuletenį ir peršalimo atveju, o kitais atvejais stengiasi išsisukti", - "Vakarų ekspresui" sakė UAB "Birutės šeimos medicinos praktika" direktorė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.
Tokią pat nedarbingumo pažymėjimų vengimo tendenciją pastebėjo ir UAB "Mano šeimos gydytojas" vadovas Darius Balčiūnas.
"Žmonės nebeima biuletenių, sako, tai finansiškai nebenaudinga. Jei jaučiasi taip, kad mano galį eiti į darbą, - eina", - sakė jis.
Medikai atkreipia dėmesį, jog jei žmogus sirguliuodamas dirba nepalankiomis sveikatai sąlygomis, ūmi liga gali virsti lėtine, sukelti komplikacijas. Kita vertus, virusinėmis infekcijomis sergantis asmuo gali užkrėsti aplinkinius.
Griežtai tikrina
Šeimos gydytojai teigia pastebėję, jog "Sodros" Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pastaruoju metu kontroliuoja aktyviau.
"Sodros" atstovas ateina kas savaitę ir tikrina vos ne visus biuletenius iš eilės", - sakė B. Jankuvienė.
"Sodros" Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistai analizuoja informacinėje duomenų bazėje esančius duomenis apie asmenims išduotus nedarbingumo pažymėjimus, tikrina įrašus medicininiuose dokumentuose, kviečia asmenis nedarbingumo ir sveikatos būklės įvertinimui į gydytojų konsultacinę komisiją.
Duomenys esą vertinami išanalizavus laikinojo nedarbingumo trukmę, ligos diagnozę. Daugiau tikrinamas bankrutuojančių, daugiau nei 10 proc. darbuotojų atleidžiančių įmonių darbuotojų nedarbingumas, nes pastebėta, kad būtent jose padaugėja piktnaudžiavimų.
E. Eivaitės pateiktais duomenimis, atliekant elgesio taisyklių nedarbingumo metu laikymosi kontrolę, nustatyta, jog dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - atvejai, kai asmenys neatvyksta į gydymo įstaigą gydytojo paskirtu laiku, nedarbingumo metu dirba, mokosi (laiko įskaitas, egzaminus), keliauja.
Žalą turi padengti gydymo įstaiga
Loreta JANKAUSKIENĖ, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja
"Sodra" daug kur deklaruoja, kad žymiai sumažėjo nedarbingumo lapelių. Nesutinku, kad to priežastis - dėl pasikeitusios apmokėjimo tvarkos sumažėjęs piktnaudžiavimas. Kadangi nedarbingumas apmokamas mažiau, žmonės dirba ir sirgdami.
Be to, daugeliu atvejų darbdaviai sunkmečiu pirmiausia atsikratė tų žmonių, kurie daugiausiai sirgdavo ir tuo įmonėms buvo nenaudingi.
Nepastebėjome, kad kas prašytų biuletenio be rimtos priežasties. Biuletenių sumažėjimą, matyt, lėmė ir tai, kad "Sodra" turi bendrą bazę su muitine: jei nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo kerta sieną, tai "Sodra" mato savo duomenų bazėje. Mažiau piktnaudžiaujama, pradėjus tikrinti studijuojančius neakivaizdžiai, - anksčiau studentai stengdavosi "susirgti" sesijų metu.
"Sodros" gydytoja pas mus būna bemaž kasdien, dalyvauja gydytojų konsultacinėse komisijose, kur svarstomi klausimai dėl nedarbingumo pratęsimo. Ji tikrina visus, jei kompiuterinėje bazėje išryškėja neatitikimai dėl nedarbingumo pratęsimo terminų.
Skaudžiausia, kad gydytojui kuo nors suklydus ir pratęsus nedarbingumą be konsultacinės komisijos, pacientui išmokos išmokamos, o žalą "Sodra" išskaičiuoja iš gydymo įstaigos.
Dabar tokių atvejų mažiau. Kartais "Sodra" pati įspėja, jei viršyti nedarbingumo terminai.
Skaičiai ir faktai
* Per 2008 m. sausio - rugsėjo mėnesius VSDFV Klaipėdos skyriuje išmokėta 30 930 914,75 Lt ligos pašalpų. Išduoti 54 029 nedarbingumo pažymėjimai.
* Per 2009 m. sausio - rugsėjo mėnesius išmokėta 32 377 993,63 Lt ligos pašalpų. Išduoti 43 997 nedarbingumo pažymėjimai.
* Daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių bronchitų, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligų, radikulopatijos, dorsalgijos, nervų šaknelių ir rezginių ligų, ūminių tonzilitų ir nazofaringitų.
* Siekiant įvertinti asmenų nedarbingumo pagrįstumą, jie kviečiami į asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). Per 2008 metus 48,6 proc. asmenų, iškviestų į GKK nedarbingumo pagrįstumui įvertinti, nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti iki GKK posėdžio. Per 2009 metų 9 mėnesius - 50,1 proc. Tai leidžia spėti apie galimą piktnaudžiavimą.
* Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa "Sodros" sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
* Asmenims, pagal gydytojų siuntimą neatvykusiems pasitikrinti darbingumo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar GKK, ligos pašalpos mokėjimas nutraukiamas visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti.
versija spausdinimui rekomenduoti draugui Komentarai (6)Komentarai (6)
Genovaitė PRIVEDIENĖ
