Ir dabar apie papildomas pajamas nutylintys socialinių pašalpų gavėjai rizikuoja netekti valstybės paramos. Kitais metais savivalda, vis stipriau per rėtį sijojanti pašalpų gavėjus, pro didinamąjį stiklą tyrinės jų pajamas. Šalies savivaldybės planuoja pasirašyti sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) ir naudotis informacija apie paramos gavėjų pajamas, todėl nuslėpti bet kokias papildomas įplaukas bus sunkiau.
Perlaidos gali atsirūgti
Per sunkmetį džiūgauta, kad emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai įpūtė gyvybės merdėjančiai vidaus rinkai. Kitąmet emigrantų perlaidos gali daug kam atsirūgti.
Bankininkai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvą turėtų pasiekti rekordinė suma iš emigrantų – apie 6 mlrd. litų (pernai buvo 5,3 mlrd. Lt). Tad kodėl stipriau nepapurčius praturtėjusių gyventojų?
Taip, esu ir ne vieną kartą
Ne, man gerai Lietuvoje
Esu ragavęs emigranto duonos, daugiau nevažiuosiu
Šiuo metu esu emigravęs
Neturiu už ką valgyti Lietuvoje, todėl nuolat galvoju apie emigraciją
Augančių skolų slegiamos savivaldybės suinteresuotos kuo daugiau sutaupyti socialinėms pašalpoms atriektų lėšų. Didesnės emigrantų perlaidos būtų naudingos.
„Kad bepurtydami neišrautume su šaknimis... Ar dabar pradėsime persekioti močiutes, kurios iš savo vaikų gavo pinigų vaistams? Jei pradėsime skaičiuoti, kiek užsienyje uždarbiaujantys vaikai seniems ligotiems tėvams atsiuntė perlaidų, ardysime šventus saitus. Ar to ir siekiama?“ – dėl savivaldybių planų, sukėlusių gyventojų nerimą, nuogąstavimus išsakė Biržų rajono politikė, vietos veiklos grupės projekto koordinatorė Nijolė Šatienė.
Pasak biržietės, ketinimas nusitaikyti į pinigus, kuriais pasidalija artimi šeimos nariai, gali įsiūbuoti iš skurdo neišbrendančių ar ties jo riba atsidūrusių žmonių pasipiktinimo bangą.
„Ar nūnai valstybė neturi svarbesnių rūpesčių, jei beria druskos ant skurdo žaizdos. Tie, kurie valdo dideles nelegalias sumas, yra ramūs, o paprasti žmonės gąsdinami. Gal taip norima atitraukti dėmesį nuo svarbesnių problemų?“ – klausė N.Šatienė.
Prieis prie duomenų
Gyventojai, pretenduojantys į socialines pašalpas ar kompensacijas už karštą vandenį bei šildymą, ir dabar privalo nurodyti visas gaunamas pajamas, taip pat ir emigrantų siunčiamus pinigus. Jei savivaldybių darbuotojams kyla abejonių dėl pretendentų į pašalpas pajamų, jie kreipiasi į mokesčių inspektorius. Kitąmet socialinių paramų skirstytojams žadama suteikti prieigą prie VMI duomenų, tad informacija apie pajamas bus po ranka.
„Paramos prašantis žmogus pats privalo nurodyti visas pajamas. Bet jei numanome, kad jis to nepadarė, bet papildomų pajamų turi, raštu kreipiamės į VMI. Kai galėsime prisijungti prie jos sistemos, patys matysime duomenis apie pajamas. Kol kas tokių galimybių neturime, žadama, kad kitų metų pirmą ketvirtį sistema bus įdiegta“, – aiškino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Savickienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos ir VMI vadovai jau sutarė dėl tokio bendradarbiavimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną 2014 m. sausio–rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo 147,2 tūkst. asmenų (5 proc. Lietuvos gyventojų), o būsto šildymo išlaidų kompensacijas – 197 tūkst. gyventojų (6,7 proc. gyventojų).
Pinigus siunčia sodyboms tvarkyti
„Bus negerai, jei užklius emigrantų perlaidos. Taip, dabar įvertinamos pašalpų ir kompensacijų už šildymą gavėjų pajamos. Tarkime, kai gyventojai gauna tiesiogines išmokas už deklaruotus pasėlius, jie tą ketvirtį netenka valstybės paramos. Bet emigrantų perlaidų skaičiavimas gali įnešti daug sumaišties“, – įsitikinęs Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnas Jonas Samoška.
Jis pabrėžė, kad norint atimti pašalpas ir kompensacijas iš gyventojų, kurie gavo perlaidas iš emigravusių artimųjų ar giminaičių, reikėtų įvertinti, kam buvo skirti tie pinigai. „Gana dažnai emigrantai siunčia pinigus artimiesiems, kad jie nupirktų statybinių medžiagų gyvenamajam būstui remontuoti, prašo tvarkyti ir atnaujinti sodybas ir pan. Jei tėvų, brolių ar seserų prašo pašildyti ir prižiūrėti namus, kad nepradėtų pelyti, normalu, kad šioms išlaidoms atsiunčia ir pinigų. Tad kaip vertinti tokias pajamas? O tokie atvejai dažni“, – aiškino seniūnas.
N.Šatienė įsitikinusi, kad neteisinga būtų persekioti ne iš gero gyvenimo emigranto duoną kremtančių tautiečių perlaidas. „Reikėtų pasidžiaugti, kad savo šalyje uždarbio nerandantis jaunimas siunčia pinigus į Lietuvą, nori savo krašte prasikurti ir dar stengiasi padėti tėvams. Ar reikia bausti menkutę pensiją gaunantį seną žmogų, jei vaikas sukaupia pinigų jo sąnariui pakeisti? Kaime daug akivaizdžių pavyzdžių, kur išleisti vieno ar kito kraštiečio svetur uždirbti pinigai. Štai jauna šeima apšiltino namą, kad mažyliams būtų šilčiau ir jaukiau. Matyt tie, kurie siūlo kontroliuoti perlaidas, nežino, kaip mūsų žmonės gyvena“, – kalbėjo Biržų rajono Šukionių kaimo bendruomenės vadovė.
Auga nauja išlaikytinių karta
Valdantieji nesutaria, ar atimti socialines pašalpas iš tų, kurie sulaukia emigrantų pinigų. Kai kurie siūlo tai palikti spręsti pačioms savivaldybėms, kurios šiemet pradėjo savarankiškai skirstyti pašalpas.
Savivaldybių atstovai sako, kad, pasitelkus kaimo bendruomenių atstovus, seniūnijas, pašalpos teisingiau skirstomos, mažėja piktnaudžiautojų, todėl sutaupoma socialinėms pašalpoms iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Jos esą panaudojamos kitoms socialinėms reikmėms.
„Mes neatiminėjame pašalpų, o jas teisingiau skirstome, nes yra piktnaudžiautojų, – pabrėžė J.Samoška. – Kol nereikėjo už pašalpas dirbti visuomenei naudingo darbo, ne vienas uždarbiaudavo užsienyje, o Lietuvoje gaudavo pašalpas. Tai neteisinga kitų pašalpų gavėjų atžvilgiu.“
Sukčiautojų gretas savivaldybės retina. Tačiau kaip sumažinti pašalpų gavėjų, praradusių motyvaciją dirbti ir užsidirbti, skaičių, savivaldos atstovai nežino. To nežino ir dėl to nesirūpino bei nesirūpina ir nė viena valdžia sostinėje. Išlaikymo dvasia persisunkusios jau kelios kartos.
Socialiai remtinų žmonių gyvenimą iš arti pažįstanti Panevėžio rajono gyventoja, buvusi Molainių kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Zlatkienė pastebėjo, kad pašalpų gavėjai nevienodi.
„Vieniems jos labai reikia, o iš kitų jau pavėlavome atimti. Baisiausia, kad vaikai nesvajoja, nekuria ateities planų, o sako, kad gyvens, kaip ir jų tėvai, – iš pašalpų. Kas atsitiko mūsų visuomenei, kad žmonės nenori dirbti, kurti? Dėl degradavusių gyventojų atsakomybę turėtų prisiimti ir mūsų valdžia. Tačiau ji galvoja tik apie save ir savo aplinką, o visiems kitiems pažeria trupinių. Žuvis genda nuo galvos, todėl taip ir gyvename“, – nuomonę išsakė moteris.
Anot J.Zlatkienės, viena didžiausių mūsų visuomenės ydų – asmeninės atsakomybės stoka. „Už atsakingų valdininkų klaidas sumoka valstybė, todėl visi taip veržiasi į postus. Dabar vaikai nuo mažens ugdomi tokia dvasia: jokių pareigų, vien tik teisės. Tad nenuostabu, kad užaugę jie tik reikalauja, ima sau, o nieko nenori duoti kitiems“, – sakė ji.
Komentaras
Kas ką privalo išlaikyti?
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Kalbant apie siekį atimti pašalpas iš tų, kurie sulaukia emigravusių artimųjų finansinės paramos, reikėtų plačiau aptarti valstybės įsipareigojimus socialiai remtiniems žmonėms ir atsakomybę tarp kartų. Žmonėms turėtų būti aiškiai pasakyta, ar mūsų šalyje suaugę vaikai yra materialiai atsakingi už tėvų, kurie negali pragyventi iš pensijų, o tėvai – už suaugusių vaikų, kurie yra bedarbiai ar gauna mažas pajams, gerovę. Šiuolaikinėse visuomenėse žmonės moka mokesčius ir tokius įpareigojimus perleidžia valstybei.
Jei atimsime pašalpas iš tėvų, kuriuos paremia vaikai emigrantai, bus neteisinga atžvilgiu tų, kuriems vaikai emigrantai ar vaikai iš sostinės ir kitų miestų atveža grynųjų pinigų. Kita vertus, dažni atvejai, kai pensininkai tėvai remia bedarbių ar mažas pajamas gaunančių vaikų šeimas. Taigi, reikia susitarti ir visuomenei išaiškinti, ar valstybės socialinė parama siejama su šeimos narių tarpusavio pagalba. Tvarka ir atsakomybė turi būti visiems vienoda.
